– Iš pradžių susipažinkime su skydliauke – kokias funkcijas atlieka šis organas ir kodėl jis mums toks svarbus?
– Skydliaukė yra viena iš endokrininių liaukų, be kurios organizmas neišgyventų. Skydliaukė labai nedidelė, jos svoris yra apie 15–20 g, yra priekinėje kaklo dalyje. Susideda iš dviejų skilčių ir tarpinės zonos. Skydliaukė gamina hormonus, kurie būtini medžiagų apykaitos palaikymui. Praktiškai būtų galima skydliaukę palyginti su šilumos katilu, žiemą namas be šilumos funkcionuoti negali, taip ir organizmas be skydliaukės funkcionuoti negali.
– Profesoriau, ar tiesa, kad skydliaukės sutrikimų moterims vis daugėja? Tenka išgirsti, kad vos ne kas antrai diagnozuotas vienoks ar kitoks skydliaukės sutrikimas.
– Iš tiesų, skydliaukės ligų daug ir įvairių. Jos sudaro gana didelę dalį įvairių lėtinių neinfekcinių ligų. Normaliai skydliaukės hormonų gamybai yra reikalingas mikroelementas jodas. Problema tame, kad jodo pasiskirstymas žemėje labai netolygus. Iš esmės daugelyje vietų jo trūksta. Dėl to jo gauname mažiau ir skydliaukė į tai reaguoja, bando kompensuoti trūkumą ir didina savo darbo apimtis. Ten, kur jodo trūksta smarkiai, didžioji dalis gyventojų turi skydliaukės padidėjimą. Lietuvoje yra lygumos, lygumose jodo šiek tiek daugiau nei kalnuotose vietovėse. Tad tokių zonų, kur jodo trūktų labai smarkiai, praktiškai neturime, bet nedidelis jodo trūkumas yra praktiškai didžiojoje Lietuvos dalyje. O tai taip pat gali nulemti skydliaukės didėjimą. Skydliaukė dažniau didėja moterims nei vyrams. Daug pasaulio valstybių, taip pat ir Lietuva, siekdama sumažinti jodo trūkumą, įvedė joduotos druskos programą. Maistui vartojama druska savyje turi jodo ir taip galima kompensuoti jo trūkumą.
– Ar verta domėtis, kiek organizme yra jodo? Ar, jei gyvename Lietuvoje ir vartojame joduotą druską, galime būti ramūs, kad jodo trūkumo neturėsime?
– Jodo trūkumas įprastai netiriamas, susidūrus su skydliaukės ligomis medikai vertina pačios skydliaukės funkciją. Strumos atveju skydliaukės funkcionalumas dažnai išlieka normos ribose. Tą galima nustatyti tiriant skydliaukės hormonus, klinikinėje praktikoje dažniausiai tai ir daroma. Aišku, esant padidėjusiai skydliaukei, kai jos veikla normali, svarbu užtikrinti, kad žmogus gautų pakankamai jodo. Joduotą druską geriau dėti į jau paruoštą maistą, nes virimo metu jodas gali išgaruoti. Tam tikrais atvejais galima vartoti ir vaistinį preparatą kalio jodidą. Tačiau tai ne tas pats, kaip tabletės, kurias gavome, jei pas kaimynus įvyktų nenumatyta branduolinė nelaimė. Taigi, profilaktinės kalio jodido tabletės yra galimos, bet dažniausiai apsiribojame maisto produktais, joduota druska ir jūros produktais. Jei vartotume pernelyg didelius kiekius maisto produktų, kurie apsunkina jodo pasisavinimą, jo taip pat gali pritrūkti. Kaip pavyzdį galėčiau paminėti kopūstus ir ropes, kurių per didelis kiekis gali mažinti jodo įsisavinimą.
– Ar lengva žmogui diagnozuoti skydliaukės sutrikimą? Kokie yra simptomai?
– Jei yra tik struma be skydliaukės funkcijos sutrikimų, diagnozuoti nėra taip paprasta. Žmogus nejaučia jokių simptomų, jis gali pamatyti tik deformaciją kaklo srityje, kai skydliaukė jau labai didelė. Kartais tai matoma ryjimo metu, o kartais ir ramybės būsenoje. Jei jau atsiranda simptomai, yra kiti susirgimai. Tai gali būti susiję su skydliaukės aktyvumo sumažėjimu arba per dideliu skydliaukės efektyvumu, abu variantai pasitaiko gana dažnai, daug dažniau moterims nei vyrams. Skydliaukės veiklos sumažėjimui būdingi simptomai progresuoja palaipsniui, dažnai iš pradžių būna nespecifiniai, progresuoja lėtai. Kraštutiniai atvejai pasitaiko retai, bet gali būti pavojingi ir gyvybei.
– Kas yra skydliaukės mazgeliai ir kodėl jie atsiranda? Ar tai gali būti pavojinga?
– Skydliaukės mazgelių gali būti įvairių – gali būti vienas, o gali būti ir daugiau. Mazgeliai atsiranda gana dažnai, kuo vyresnis žmogus, tuo didesnė rizika. Svarbiausia yra diagnozuoti, ar mazgeliai gėrybiniai, ar ne. Jei yra jaunas žmogus, vienas mazgelis, vyras – rizika, kad mazgelis piktybinis, didesnė nei tada, jei tai yra vyresnio amžiaus moteris. Taip pat, jei ta zona kada nors buvo švitinta, tai irgi padidina riziką, kaip ir įvairūs autoimuniniai procesai. Tačiau kartais priežastys ne visada būna labai aiškios. Apčiuopti skydliaukės mazgelius galime tada, kai jie pasiekia 1 cm dydį ar daugiau, mažesnius pajausti sudėtinga.
– Pasikalbėkime apie tuos atvejus, kai skydliaukė sulėtėja. Kokios to priežastys ir ar jos visada aiškios?
– Skydliaukės veiklos sulėtėjimas arba hipotirozė gali atsirasti dėl operacijos, kai būna šalinama skydliaukė. Kartais gydytojai ir siekia hipotirozės, kad būtų suvaldyta kitos ligos eiga. Tačiau tokiu atveju pacientas visą likusį gyvenimą vartoja skydliaukės preparatus ir taip organizmo funkcijos būna neblogos. Kita dažna priežastis būna autoimuninis tiroiditas, lėtinis skydliaukės uždegimas. Pacientas nejaučia šios ligos atsiradimo, bet imuninė sistema nebeatpažįsta skydliaukės kaip savo organo, pradeda traktuoti kaip svetimkūnį ir pradeda skydliaukę atakuoti. Ilgainiui skydliaukės ląstelės būna suardomos, kai kuriais atvejais tai gali vykti metų metus, o kartais ir daug greičiau, tai priklauso nuo individualių organizmo savybių. Priklausomai nuo to, kiek ląstelių nebeatlieka savo funkcijos, tiek simptomų atsiranda.
– Ar yra kokių nors ankstyvųjų simptomų? Minimas nuovargis, svorio augimas, ar tai jau pažengusi ligos forma?
– Jei šie simptomai toleruojami ir žmogus su jais dar gali gyventi, tai bus ankstyvieji simptomai. Dažniausiai jie nespecifiniai. Dalis jų siejama su gyvenimo būdu, nuovargiu, darbu ir panašiai. Tačiau ligai progresuojant simptomai tampa vis labiau išreikšti, žmogus tampa apatiškas, mieguistas, blogėja atmintis, nenori judėti, ką nors daryti, stipriai sumažėja reakcija į aplinkos dirgiklius, atsiranda nagų, plaukų lūžinėjimas, sausa oda, sulėtėja širdies veikla. Šios būklės jau pavojingos. Gera žinia ta, kad mūsų šeimos gydytojai turi instrumentus nustatyti pakitimus anksti ir ištirti hormonus. Kai nustatoma tokia liga, likusį gyvenimą reikia gyventi su pakaitine terapija, tai yra skydliaukės hormonais ir juos vartoti nuolat, nes pati skydliaukė jų nebegamina pakankamai.
– Gal jau turime kokių nors žinių, kaip koronavirusas ir jo pasekmės gali paveikti skydliaukę?
– Manau, kad apie tam tikrą poveikį sužinosime po kurio laiko. Kuo toliau, tuo daugiau atsiranda žinių, atliekami tyrimai. Kol kas nėra specifinių požymių, kad virusas pakenktų skydliaukei, bet neatmetu, kad tokių žinių dar atsiras.
– Jei sulėtėjus skydliaukei galima gerti pakaitinę hormonų terapiją, koks gydymas taikomas esant per didelei skydliaukės veiklai?
– Gydymas tokiu atveju jau šiek tiek problematiškesnis, nes tada reikia slopinti skydliaukę specialiais preparatais. Jie skydliaukės funkcionalumą nuslopina, bet pasitaiko, kad gydymas užtrunka ir kelerius metus. Būna, kad gydymas taikomas laikinai iki tol, kol priimamas sprendimas, kaip toliau gydyti šią ligą. Kartais šalinama pati skydliaukė. Nutraukus preparatų vartojimą per didelė veikla vėl gali atsinaujinti, dėl to galima skirti radioktyvų jodą, jis išdegina ląstelių perteklių. Arba galima operuoti skydliaukę ir ją pašalinti. Su operacija rezultatas pasiekiamas greičiau, bet reikia pjūvių. Su jodu rezultatas pasiekiamas lėčiau, bet nereikia operacijos.
– Kokių simptomų nereikėtų ignoruoti ir reikėtų pasitarti su šeimos gydytoju, nes tai gali būti sutrikusios skydliaukės pasekmės?
– Kalbant apie skydliaukės veiklos sumažėjimą – tai ypač būdinga vyresnio amžiaus žmonėms, moterims. Kartais visi tie nusiskundimai „nurašomi“ amžiui. Pasireiškia silpnumas, nuovargis, odos sausumas, tachikardija, vidurių užkietėjimas, svorio augimas, lėtesnė medžiagų apykaita. Kitas kraštutinumas yra per greita skydliaukės veikla. Tokiu atveju pagreitėja medžiagų apykaita, žmogus tampa aktyvus, judrus, rūpinasi visais aplink, tik ne savimi, daugiau prakaituoja, laisvesni viduriai, daugiau valgo, bet svoris nedidėja. Ilgainiui atsiranda širdies ir kraujagyslių sutrikimai, širdies permušimai. Tai jau verčia sunerimti. Į tuos simtpomus ir siūlyčiau atkreipti dėmesį.