Telefonas šalia kūno – itin pavojinga
Kalbant apie šiuolaikines technologijas, susiduriame su problema, kad medikai prastai supranta fiziką ir radijo elektroniką, o radijo elektronikai ir fizikai prastai supranta mediciną, sako Dalius Barkauskas. Dėl to įvyksta nesusikalbėjimas.
„Dažniausiai kalbama tik apie telefono radijo dažninius parametrus. Pavyzdžiui, telefonas „Iphone 6", generuoja 2,4 GHz dažnį. Bet tai nėra pagrindinis faktas, kuriam reikia skirti daug dėmesio. Kad šitas įrenginys susikalbėtų su stotimi ir galėtų priimti informaciją, signalas yra moduliuojamas“, – pasakojo gydytojas.
Signalas moduliuojamas 10 Hz dažniu. Problema yra ta, kad mes gyvename gravitaciniame žemės lauke, kuris turi 7,83 Hz dažnį. Būtent dėl šių dažnių panašumo, mūsų kūnas, ir ypatingai, smegenys, šiek tiek pasimeta. Todėl toks neigiamas poveikis, manoma, daro įtaką ir vabzdžiams, ir augmenijai.
„Ateinant 5G ryšiui, mes dažnai kalbame, kokia svarbi ši nauja technologija. Iš vienos pusės – taip, nes leidžia perduoti didžiulis informacijos srautus. Dėl to tampa įmanomi tokie šiuolaikiniai stebuklai, kaip operacijos per atstumą. Kita pusė, kad atėjus 5G ryšiui, padidėja pastatytų antenų tankis. Mieste, norint tuos milžiniškus srautus informacijos perduoti mikrokvartalui, kokiems 6-12 namams, reikia statyti vieną anteną“, – sakė D. Barkauskas.
Todėl informaciją perduodančių pastočių koncentracija stipriai padidėja. Dėl šios priežasties sustiprėja elektromagnetinio lauko stiprumas.
„Pavyzdžiui, jei mes perjungiame „Iphone 6" telefone iš 4G ryšio į 3G, tai spinduliuotė sumažėja apie 80 proc., o tai – milžiniškas poveikis. Deja, labai mažai žmonių skaito instrukcijas, kurios vadinamos saugiu technologijų naudojimu“, – kalbėjo gydytojas.
Kiekvienas išmanusis telefonas turi savo specifikacijas, bet dauguma nežino, kad mes turėtume jį laikyti per tam tikrą atstumą nuo savo kūno.
„Kalbant telefonu, tarkime, jei mūsų telefonas yra „Iphone", turėtume laikyti jį bent 5 milimetrais toliau nuo kūno, naujesnius „Samsung" telefonus – bent 13 milimetrų nuo kūno. Tačiau dažniausiai niekas taip nekalba, telefonas būna prikištas prie ausies“, – pasakojo D. Barkauskas.
Kelia smegenų temperatūrą, kenkia miegui ir mikroflorai
Negana to, telefonui dirbant visu pajėgumu, pavyzdžiui, įjungus Bluetooth ryšį, bevielį ryšį, tuo pat metu atliekant kokio nors filmo atsisiuntimą į telefoną, jį saugu naudoti tik nuo 6 iki 8 minučių. Tačiau, nors tai ir parašyta instrukcijose, kurias gauname perkant telefoną, niekas apie tai neskaito.
„Visų pirma, jei mes ilgai kalbame telefonu, keičiasi smegenų temperatūra. Jeigu kalbėsime telefonu nuolat jį priglaudę prie galvos, yra pamatuota, jog temperatūra gali pasikeisti nuo 0,3 iki 0,7°C. Ypatingai pažeidžiami yra vaikai ir senoliai. Vaikai dėlto, jog savo kūne turi daugiau vandens, spinduliuotė juos stipriau veikia. Vyresnio amžiaus žmonės dažniausiai turi prastą kraujotaką, jų organizme viskas užsistovi vienoje vietoje“, – sakė gydytojas.
Pasak jo, ištirta, kad telefonas sutrikdo greito ir lėto miego fazes, turi įtakos įvairioms depresinėms būklėms bei psichoemociniams sutrikimams. Taip pat įrodyta, kad tai neigiamai veikia vyrų spermos gyvybiškumą ir judrumą.
„Neteisingai jį naudojant, telefonas kenkia mūsų mikroflorai, ypatingai žarnynui. Jei aš šį įrenginį nuolat laikysiu prie pilvo, organizmo mikroflora į tai sureaguos. Kalbama ir apie onkologines ligas, nors dar griežtų įrodymų nėra, tačiau apie sąsajas su telefonu kalbama vis daugiau. Už tuos įrenginius vienareikšmiškai mokame kainą“, – sakė D. Barkauskas.
Svarbu atsiminti kelis patarimus
Vis dėlto savaime suprantama, kad visiškai telefonų atsisakyti nepavyks, juk jie mūsų gyvenimą paverčia žymiai paprastesniu. Tačiau galime pasistengti, kad jų naudojimas taptų saugesnis. Tam tereikia žinoti kelias paprastas taisykles.
„Kai vaikai nori pažaisti žaidimus telefone, tėvai turėtų daryti taip: paimti telefoną, įjungti žaidimą ir palaukti, kol jis pasikraus, tada išjungti bevielį ryšį ir įjungti skrydžio režimą. Tik po šių veiksmų duoti vaikui žaisti su telefonu“, – patarė D. Barkauskas.
„Skambinant ir kalbant mobiliuoju telefonu, ką darome tikrai labai dažnai, reikėtų naudoti ausinukus. Aš asmeniškai visada naudoju paprastus ausinukus, belaidės ausinės, prisijungiančios Bluetooth ryšiu, taip pat duoda spinduliuotę. Visą dieną vaikščioti su tokiais ausinukais tikrai nėra labai sveikas dalykas smegenims“, – kalbėjo gydytojas.
Daugelis telefoną naudoja ir kaip žadintuvą, todėl jis neretai būna padėtas šalia lovos visą naktį. Tačiau gydytojas tam smarkiai nepritaria.
„Telefonas neturi krautis šalia lovos, prie mūsų galvos. Jis turi krautis bent dviem metrais toliau nuo mūsų. Kalbant apie žadintuvą, jį nustačius, reikia nustatyti skrydžio režimą. Tik tokiu atveju jį galime padėti šalia lovos. Kasdien nešiojant įrenginį, jokiu būdu negalima nešioti jį šalia kūno. Vėlgi saugumo instrukcijose yra parašyta, kad šitas įrenginys turėtų būti mažiausiai 20 cm nuo mūsų kūno“, – patarė D. Barkauskas.
Kūne kraujas nuolat cirkuliuoja, todėl, laikant telefoną rankoje, jei jis dirba pilnu pajėgumu, maždaug per minutę visas mūsų kraujas gauna apšvitą.
„Dėl šios priežasties laikymas rankoje nieko neišsprendžia, mes jį turime kažkur padėti, kad nebūtų kontakto, ir kuo to kontakto saikingiau, tuo geriau“, – kalbėjo gydytojas.
Neretai net nepagalvojame, kad bevielis ryšys ir maršrutizatorius, esantis beveik kiekvienuose namuose, taip pat skleidžia pavojingą kūnui spinduliuotę.
„Naktį jis turi būti išjungtas. Jei jūs dirbate, maršrutizatorius turi būti ne arčiau kaip per 3-4 metrus nuo jūsų. Reikia surasti vietą namie, kad jis būtų kuo toliau nuo jūsų pamėgtų vietų, kur jūs dažniausiai būnate“, – pasakojo D. Barkauskas.
Pasak gydytojo, 4G ryšį ir pilną telefono režimą reikėtų stengtis riboti. Pavyzdžiui, laukiant, kol atsisiųs filmas, įrenginį būtų gerai padėti kur nors toliau nuo savęs, bet nelaikyti jo rankose.
„Reikia nepamiršti, kad, jei prie jūsų sėdi draugas iš vienos pusės ir draugė iš kitos, vienas iš jų klausosi muziką, kitas intensyviai naršo, tai jūs esate pasyviai apspinduliuojamas. Tai panašu kaip pasyvus rūkymas. Tokius dalykus reikia įvertinti, ir tada, aš manau, laikantis taisyklių technologijas galima naudoti saugiai ir be jokių problemų. Sveikatos visiems“, – palinkėjo D. Barkauskas.
Žiūrėkite visą DELFI laidą „Sveikatos receptas":