Šią spragą užkamšė Santaros klinikų hematologai, kurie atliko kraujo ligomis sergančių pacientų vakcinos efektyvumo tyrimą.
Plačiau apie tai, ką jiems pavyko išsiaiškinti ir, kaip pavyko veiksmingiausiai apsaugoti sutrikusio imuniteto asmenis nuo koronaviruso, laidoje „Delfi rytas“ papasakojo Santaros klinikų gydytojas hematologas profesorius Laimonas Griškevičius.
– Profesoriau, Jūs su kolegomis atlikote didžiausios imties pasaulyje vakcinų efektyvumo kraujo ligomis sergantiems pacientams tyrimą. Papasakokite, ką jums pavyko išsiaiškinti.
– Moksliniai tyrimai, kuriuose tirtas vakcinų efektyvumas, buvo atliekami juose dalyvaujant sveikiems savanoriams. Sutrikusio imuniteto asmenys į juos nepateko. Todėl nei mes, nei pasaulio mokslininkai, nei kiti gydytojai nežinojo, kaip tos vakcinos veikia sutrikusio imuniteto asmenis ir apskritai, ar jos yra efektyvios.
Dėl šios priežasties mes ir pradėjome šį tyrimą, kuriame dalyvavo beveik 1000 kraujo ligomis sergančių asmenų.
Prieš vakcinaciją mes paėmėme šių asmenų kraują. Tada atlikome pilną vakcinaciją, kaip ir turi būti padaryta.
Po vakcinacijos atlikome pakartotinus kraujo tyrimus ir ištyrėme, ar susidarė imunitetas, ar šių asmenų kraujyje atsirado antikūnų prieš koronavirusą.
Išsiaiškinome, kad maždaug 40 proc. mūsų pacientų susidarė efektyvus ir geras, tvirtas imunitetas. Deja, likusiems imunitetas buvo silpnesnis. Maždaug 40-čiai procentų imunitetas buvo silpnesnis, o 20-čiai procentų pacientų imunitetas prieš koronavirusą apskritai nesusidarė. Šie pacientai išliko pažeidžiami infekcijos.
Taip pat mes išsiaiškinome ir veiksnius, kurie lemia tą susilpnėjusį imunitetą.
– Tad, kodėl sutrikusio imuniteto žmogui, kuriam ir taip sveikatos bėdų netrūksta, nesusiformuoja imunitetas po vienos ar dviejų vakcinų?
– Pati kraujo liga susilpnina imuninę sistemą. Tai yra gerai žinoma. Ir mes žinome, kad mūsų pacientai labai dažnai kenčia nuo įvairių infekcinių ligų: tiek virusinių, tiek bakterinių.
Be to, ir gydymo, kurį taikome mūsų pacientams, dažnai vienas iš šalutinių reiškinių yra dar didesnis imuniteto susilpninimas.
Tai mes ir pastebėjome: pacientų, kurie neturi ligos pagerėjimo, remisijos, atsakas į vakciną yra prastas. Taip pat pacientams, kurie gauna gydymą, ypatingai stipriai slopinantį imuninę sistemą, dar labiau pabloginamas šis atsakas. Šie pacientai išlieka neapsaugoti nuo virusinės infekcijos.
– Ar buvo tirtas imuninis atsakas į skirtingų gamintojų vakcinas? Galbūt vienos sudarė stipresnį?
– Lietuvoje visi kraujo ligomis sergantys asmenys tuo metu buvo vakcinuoti „Pfizer“ vakcina. Užtai tyrime atsaką būtent į šią vakciną.
Tačiau iš mūsų kolegų tyrimų, kurie, tiesa, buvo mažesni, galima atsakyti, kad atsakas į visas vakcinas yra ganėtinai prastas.
Be to, „Pfizer“, arba vadinamosios mRNR vakcinos, suteikia vienus stipriausių imuninių atsakų. Todėl iš esmės mūsų pacientai gavo tokią vieną „stipriausių“ vakcinų. Nepaisant to, vis tiek daliai pacientų imuninis atsakas nesusidarė. Todėl tiek mūsų, tiek ir kolegų tyrimai rodo tą patį: daliai kraujo ligomis sergančių pacientų imuninis atsakas į vakcinas yra prastas.
– Ar tik kraujo ligomis sergantys pacientai yra pažeidžiami ir jiems reikia papildomos apsaugos? Kokios kitos asmenų grupės yra pažeidžiamos? Kokio masto ši problema?
– Kraujo ligomis sergantys pacientai turi bene prasčiausią imuninę sistemą dėl savo kraujo ligos ir dėl gydymo. Užtat mes tyrėme pačią sudėtingiausią pacientų grupę.
Tačiau yra ir kitos pacientų grupės, kurių atsakas į vakciną yra ganėtinai prastas. Tai yra pacientai, kurie gauna imunitetą slopinantį gydymą dėl kitų ligų. Tokie pacientai yra, pavyzdžiui, su sutrikusio imuniteto ligomis, taip pat pacientai po transplantacijų, kadangi ypatingai po organų transplantacijų jie ilgą laiką turi vartoti imunitetą slopinančius vaistus. Mūsų kolegos ir tyrėjai pasaulyje pastebėjo, kad šių pacientų atsakas į vakcinas taip pat nėra optimalus.
– Kaip galima apsaugoti šiuos asmenis?
– Yra sprendimo būdų, kaip juos apsaugoti. Jau pasirodė keletas tyrimų, rodančių, kad papildomos vakcinos dozės gali sustiprinti imuninį atsaką. Todėl visų pirma šiuos pacientus reikėtų vakcinuoti pakartotinai – viena ar netgi dviem vakcinos dozėmis. Tikėtina, kad nuo trečdalio iki 50 proc. šių pacientų atsakas pagerėtų: jis taptų efektyvesniu, mes rastume daugiau antikūnų ir pagerintume apsaugą.
Kitas svarbus dalykas, kad juos supantys asmenys, kurie teikia medicinos arba socialines paslaugas, arba namiškiai būtų vakcinuoti. Tai yra, reikėtų sudaryti saugos burbulus: vakcinavus visus medikus mes gerokai, bent 10 kartų sumažintume tikimybę užkrėsti šiuos pacientus koronavirusine infekcija.
Na, ir svarbu taikyti įprastines apsaugos priemones, taip pat testavimą.
– Ką dėl to daro kitos valstybės? Gal kai kurios jau taiko revakcinaciją trečiąja doze?
– Pirmosios valstybės, kurios paskelbė ir pradėjo revakcinaciją, yra Izraelis – visiškai neseniai jie paskelbė, kad vakcinuos pažeidžiamiausius asmenis trečiąja vakcinos doze; Prancūzija kai kuriuos asmenis, taip pat ir pažeidžiamiausius, jau kurį laiką vakcinuoja trečiąja doze; taip pat Jungtinė Karalystė paskelbė, kad greičiausiai artimiausiu metu pradės vakcinuoti pakartotinai šiuos asmenis.
Taigi, po truputį valstybės kreipia daugiau dėmesio šiai problemai.
Iš tikrųjų vienas sprendimo būdų yra kartotina vakcinacija.
– Vakar ir Lietuvoje vyko Vyriausybės Nepriklausomų ekspertų tarybos posėdis, kurio metu ekspertai pritarė ir jūsų šiandien išsakytoms rekomendacijoms. Gal jau žinoma ir Sveikatos apsaugos ministerijos (pozicija šiuo klausimu?
– Man teko dalyvauti šiame posėdyje. Ekspertai iš tikrųjų supranta problemos svarbą ir rekomendavo pradėti revakcinaciją, tačiau spendimus priims sveikatos apsaugos ministras.
Iš diskusijų man susidarė įspūdis, kad ministerija linkusi pritarti šioms rekomendacijoms.
– Kada reikėtų trečiąja doze skiepyti mūsų aptartas pacientų grupes, kad nepavėluotume?
– Kai tik bus gautas leidimas, mes pradėsime revakcinaciją, kadangi imunitetui susidaryti reikia laiko. Be to, stebimas atvejų skaičiaus didėjimas, todėl pacientams reikėtų suteikti galimybę pagerinti imunitetą ir suteikti apsaugą ilgai nelaukiant.
– Ar to paties nereikėtų pradėti ir medikams, kurie buvo patys pirmieji paskiepyti?
– Šiuo metu pasaulyje kol kas nėra rekomendacijos vakcinuoti sveikus asmenis pakartotina vakcinos doze, nors tyrimai, ypatingai iš Izraelio, rodo, kad imuninė apsauga nuo koronavirusinės infekcijos laikui bėgant silpnėja.
Tačiau šiuo metu Santaros klinikos rutiniškai atlieka visų medikų testavimą, siekiant nustatyti, koks antikūnų kiekis buvo išlikęs po vakcinacijos, kuri Santaros klinikose buvo prieš pusę metų. Atlikus šį tyrimą, kurio metu bus ištirtas ne vienas šimtas ar gal net tūkstantis medikų, mes išsiaiškinsime, kokia imuniteto situacija yra tarp sveikų savanorių ir medikų ir tada bus galima priimti sprendimą dėl jų revakcinacijos.