Dėkoja tiems, kurie padeda onkologiniams ligoniams
„Pagrindinis rūpestis nesikeičia – tai yra šeima. Antras dalykas, kuo šiuo metu gyvenu, tikriausiai yra mano parašyta knyga apie tai, kas man nutiko per pastaruosius metus. Dalis surinktų lėšų iš knygos pardavimų bus skirta organizacijoms, kurios padeda vėžiu sergantiems ligoniams, pavyzdžiui – Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijai (POLA)“, – kalbėjo S. Stavickis.
Pasak Stano, jam pagalbos nereikėjo, nes ją rado savo jėgomis, tačiau po to, kai pradėjo garsiai kalbėti apie savo ligą, suprato, kad daugybė žmonių, ypač provincijoje, pagalbos negauna.
„POLA yra ta organizacija, kuri atkreipia dėmesį, bendrauja, ištiesia pagalbos ranką, turi psichologus, gydytojus. Žmonės į šią organizaciją kreipiasi ir randa atsakymus, o tai itin svarbu. Nors jūsų laidoje pacientai dažniausiai dėkoja gydytojams, aš noriu padėkoti POLA. Ir ne tik dėlto, kad jie man padėjo, bet ir dėl to, kad galėčiau bent šiek tiek prisidėti prie jų gerų darbų“, – sakė pašnekovas.
Laidoje Stano draugiškai spaudžia dešinę ranką Šarūnui Narbutui ir džiaugiasi, kad šis žmogus savo nelaimę – onkologinę ligą – pavertė pagalba kitiems: „Labai džiaugiuosi šita pažintimi. Šarūnai, noriu tau padėkoti, kad užsiimi šia visuomenine veikla, kuri yra labai svarbi, tačiau tai tikriausiai ir pats žinai“.
Š. Narbutas dėkojo Stano, kad jis nepabijojo garsiai prabilti apie savo ligą. Į šį susitikimą Šarūnas atskubėjo iš neseniai vykusios komandiruotės užsienyje, dar kartą įsitikinęs, kad Lietuvoje onkologinių ligų gydymas yra aukščiausio europinio lygio.
„Matome, su kokiais iššūkiais susiduria onkologiniai pacientai visame pasaulyje, bet labai svarbu paminėti, kad mūsų pacientai neturi skubėti ir lėkti gydytis į užsienį. Keletą kartų buvome atsivežę gydytojus, profesorius iš Kembridžo. Jie mums pasakė, kad Lietuvoje viską turime tą patį, ką turi ir jie. Be to, pas mus dar ir eilės mažesnės. Galima sakyti, kad 4 atvejais iš 5 Lietuvoje onkologai gali gydyti taip pat gerai, kaip geriausiose ligoninėse. Pavyzdžiui Nacionaliniame vėžio institute (NVI) nesvarbu, kokia liga pacientas sirgtų, jį gydo 14 gydytojų komanda. Manau, kad gydytojams onkologams reikia nuoširdžiai padėkoti“, – kalbėjo Š. Narbutas.
Didžiausias mirtingumas – nuo plaučių vėžio
Kaip anksčiau rašė DELFI, Naujausia Nacionalinio Vėžio instituto (NVI) statistika rodo, kad sergamumas vėžiu auga – nuo 2012 metų onkologinių ligų atvejų kasmet daugėja po 1 procentą, tačiau mirtingumas mažėja. Šie tyrimai – 2015 metų, tačiau onkologai džiaugiasi, kad pagaliau jų sulaukė. Pasak NVI atstovų, skelbti 5 metų senumo duomenis yra visame pasaulyje paplitusi praktika, kadangi taip užtikrinama, kad jie nepasikeis ir bus tikslūs.
„Lietuvoje sergamumas onkologinėmis ligomis didėja, tačiau ta pati tendencija stebima ir kitose pasaulio valstybėse. Vėžys yra su amžiumi susijusi liga, tad ilgėjant gyvenimo trukmei ir daugėjant vyresnio amžiaus žmonių populiacijoje, neišvengiamai daugėja ir onkologinių susirgimų. Taip pat prie sergamumo rodiklių didėjimo prisideda ir ankstyva vėžio diagnostika – naujų jautresnių diagnostikos metodų taikymas, profilaktinių programų vykdymas šalyje. Mirtingumo nuo visų lokalizacijų vėžio rodikliai Lietuvoje yra stabilūs tarp vyrų, o tarp moterų stebima mažėjimo tendencija. Lietuvoje, palyginti su kitomis Europos šalimis, mirtingumo nuo vėžio rodikliai išlieka vieni aukščiausių. Mirtingumas nuo vėžio yra tiesiogiai susijęs su sergamumo pokyčiais bei gydymo efektyvumu“, – tendencijas komentavo Nacionalinio vėžio instituto Vėžio registro vedėja Ieva Vincerževskienė.
Kalbant apie vėžio lokalizacijas, didžiausias mirtingumas statistiškai yra dėl plaučių, kepenų, skrandžio ir storosios žarnos vėžio. Šie atvejai sudaro net apie 50 proc. visų mirčių nuo vėžio pasaulyje. Pagal statistiką, dažniausi organai, kuriuose randamas vėžys yra plaučiai, krūtys, storoji žarna, priešinės liaukos.
„Lietuvoje, palyginus su Europos Sąjungos šalimis, sergamumo rodikliai yra pakankamai žemi, žemesni nei ES vidurkis. Tačiau mirtingumas aukštesnis. Kasmet sergamumas vėžiu padidėja 1 proc.: kiekvienais metais suserga beveik 180 žmonių daugiau nei praėjusiais“, – sakė Ieva Vincerževskienė.
Tačiau panašios statistikos tendencijos visame pasaulyje, sako I. Vincerževskienė: „Geroji naujiena – mirtingumas Lietuvoje pagaliau pradėjo mažėti. Kasmet išsaugoma gyvybė 65 žmonėms. Vėžys Lietuvoje nebėra nuosprendis“.
Pasak prof. habil. dr. Felikso Jankevičiaus, labai džiugina, kad pagaliau vėžio registras surinko tokius duomenis: „Itin svarbu stebėti sergamumo ir mirtingumo dinamiką, kad žinotume, kiek veiksmingi metodai ir gydymo procesai. Ir ne tik dėl to – reikia stebėti, kokios priežastys daro įtaką vėžio atsiradimui. Šalis labai daug investuoja į prevencines programas, todėl svarbu žinoti, kiek jos yra veiksmingos“.
Vėžys yra antra pagal dažnumą mirties priežastis Lietuvoje, ja suserga beveik 18 tūkstančių žmonių kasmet.