– Izraelio mokslininkai neseniai paskelbė, kad rado nuo vėžio vaistą, kuris ligą panaikins per kelias savaites. Ką, kaip mokslininkai, apie tai žinote?
Sonata Jarmalaitė: – Buvo įdomu skaityti šią žinutę. Daug kas yra nelabai realu, bet mokslinis pagrindas ir priemonės, kaip kuriamas šis vaistas, yra labai įdomūs ir puikiai reprezentuoja, kas šiuo metu vyksta moksle siekiant iš gydyti vėžį.
Per kelias savaites pasveikti nuo vėžio tikrai neįmanoma. Tai yra sisteminė liga, reikalaujanti sisteminio požiūrio. Bet pats vaistas labai įdomus. Tai yra maži baltymai, keliaujantys link vėžio ląstelės, nukreipiantys vaistą tiesiai į taikinį. Išties moksliniai darbai yra sutelkti, kaip vaistą didesnėmis koncentracijomis nutransportuoti prie vėžinės ląstelės ir kad tas vaistas veiktų kuo efektyviau.
Pats mokslinis pagrindas yra įdomus, bet tokiu principu dirbančių laboratorijų yra daug ir šitie mokslininkai padarė tik tiek, kad atliko tyrimus pelėmis. Tai yra ikiklinikiniai tyrimai. Paprastai klinikiniai tyrimai užtrunka keletą metų ir gal 10 proc. vaistų, praėję klinikinius tyrimus, yra registruojami, todėl toks pažadas yra šiek tiek per drąsus, bet technologija įdomi ir daug žadanti.
– Ar tai yra kažkokia sensacija? Ar tai iš tikrųjų teikia naujos vilties onkologiniams pacientams?
S. J.: – Gal žinia tik ta, kad mokslas dirba labai daug, kad mes galėtume kuo efektyviau gydyti vėžį. Taip pat mokslas yra labai daug pažengęs. Aišku, būtų siekiamybė kuo greičiau visus mokslo pasiekimus perkelti į klinikas, bet jie taip greitai procesas nevyksta.
– Ar įmanoma, kad vaistas nuo vėžio neturėtų jokių šalutinių poveikių?
Vincas Urbonas: – Kai tas vaistas bus rinkoje, tada ir pasižiūrėsime. Šiaip visi vaistai, kurie šiuo metu yra taikomi praktikoje, turi vienokį ar kitokį šalutinį poveikį, priklausomai nuo vaistų grupės. Būtų labai nuostabu tokius vaistus turėti, bet aš manau, kad tai yra nelabai realu.
S. J.: – Juo labiau, kad tas vaistas, kaip jie sako, yra labai stiprus toksinas. Labai stiprus toksinas ir nepavojingas... aišku, būtų siekiamybė. Ir tie baltymai, kurie specifiškai nuneša vaistą prie vėžinės ląstelės, gana nemoksliškas paaiškinimas: jei neras vieno žymens vėžinės ląstelės paviršiuje, tai gal kitą suras ir vis tiek prikibs prie vėžinės ląstelės. Bet iš mokslo duomenų mes puikiai žinome – navikas yra klonas ir ten tos įvairovės duotuoju momentu nebus. Vėžinės ląstelės gali pakisti po kurio laiko, bet vaisto ten nebebus.
– Informuojama, kad vaistas galimai paveiks kelias mutacijas vėžinėse ląstelėse. Ką tai reiškia? Kiek tų mutacijų būna?
S. J.: – Vėžys yra mutacijų kaupimosi liga ir labai priklauso, kurios stadijos vėžį mes gydysime. Šitoje žinutėje nepasakyta, nei kokios lokalizacijos, nei kokios stadijos vėžiui gydyti skirtas vaistas.Pradiniuose ligos etapuose užtenka 1-2 mutacijų, kad ląstelės supiktybėtų. Bet jei mes pažiūrėsime į metastazinę ląstelę, joje tūkstančiai genetinių mutacijų ir, tiesą sakant, jos nelabai turi kažką bendro su tuo, ką ląstelė išorėje pateikia. Tik dalis pakitusių baltymų keliauja į ląstelės paviršių.
– Ir tikriausiai tai ne pirmas vaistas nuo vėžio?
V. U.: – Taip, jau daug metų pacientai gydomi nuo šio susirgimo. Sunku pasakyti, kas bus, kai turėsim tą vaistą, tada ir galėsime diskutuoti detaliau. O šiaip tai, žinoma, turime visą arsenalą vaistų, kuriais šiuo metu pakankamai sėkmingai galima gydyti vėžį. Kiekvieną dieną tų vaistų vis daugėja, mes juos taikome ir turime gražių sėkmės istorijų.
– Ar galima sakyti, kad pacientai išgyja nuo vėžio? Ar tai yra tik ligos suvaldymas?
V. U.: – Aš manau, kad galima kalbėti apie vėžio išgydymą, kai eina kalba apie ankstyvųjų stadijų vėžį. Problematiškiau, kai turime pažengusias stadijas. Tada jau eina kalba apie gyvenimo kokybės išlaikymą ir pagerinimą, gyvenimo trukmės prailginimą
– Kalbant apie gydymą, kas naujo yra Lietuvoje?
S. J.: – Jeigu kalbėti apie panašaus pobūdžio vaistus, tai yra nanonešikliai, nešantys vaistus į naviko židinį. Nanotechnologijos pas mus tikrai puikiai vystomos. Nacionaliniame vėžio institute šioje srityje dirba profesoriaus Rotomskio grupė. Vaistai, tinkami taikininei terapijai kuriami kitose mokslo įstaigose, bet šita žinutė buvo labai gražus pavyzdys, kaip išgarsinti mokslininkus. Skaityti, kad Izraelio mokslininkai pagydys vėžį, buvo labai smagu. Mes irgi tikrai rastume savo mokslinėse laboratorijose panašių pavyzdžių ir galėtume pasakyti, kad Lietuvos mokslininkai yra nusiteikę išgydyti vėžį. Ankstyva diagnostika, moksliniai pasiekimai laboratorijose ir vaistai į klinikas atkeliauja vis greičiau.
Kita vertus,vėžio imunoterapija, kurios atradėjai apdovanoti praėjusiais metais Nobelio premija, jau taikoma ir Lietuvoje. Ją registruotą turime Lietuvoje. Vadinasi, tie pasiekimai jau yra klinikoje ir Lietuva neatsilieka nuo viso pasaulio.
Daugiau šia tema sužinokite žiūrėdami DELFI TV tiesioginės transliacijos vaizdo įrašą.