Nors hepatito atvejų Lietuvoje mažėja, tačiau pernelyg džiūgauti dėl to negalime. Pasak prof. S. Čaplinsko, vis tiek labai svarbu siekti, kad ši liga būtų visiškai išnaikinta. Mat hepatitas vadinamas tyliuoju žudiku – tai labai klastinga infekcija.
„Dažnai būdavo sakoma, kad tai septinta dažniausia mirties priežastis pasaulyje. Dabar situacija kiek keičiasi. Visgi, atmenus koronavirusą, po tuberkuliozės hepatitas išlieka antroji dažniausia mirties priežastis pasaulyje, kalbant apie užkrečiamas infekcines ligas. Iš esmės kas 30 sekundžių pasaulyje miršta žmogus nuo hepatito“, – laidoje „Delfi rytas“ pasakojo pašnekovas.
Lietuvoje taip pat turime hepatitu sergančių žmonių, kuriems išsivysto didelės komplikacijos. Ypač pavojinga, kai užsikrečia naujagimiai.
Hepatitai yra virusai, sukeliantys kepenų ligą. Tačiau daug žmonių gali nė nepajausti, kad turi infekciją ir ją nešioja. Pasak profesoriaus, virusas gali nepasireikšti net dešimtmečius. Tiesa, vieniems simptomai pasireiškia anksčiau, kitiems vėliau.
Kartais žmogus ligą pastebi tik tada, kai išsivysto kepenų cirozė arba kepenų vėžys. Tad itin svarbu, kad kuo daugiau žmonių žinotų, kaip apsisaugoti ir kaip laiku nustatyti ligą.
Užsikrėsti galima atliekant paprastas procedūras
Dar iki koronaviruso pandemijos, pasak prof. S. Čaplinsko, būdavo nenustatytų ir laiku nepastebėtų lėtinio hepatito formų. Per pandemija situacija dar labiau suprastėjo, dabar ligos galima dar dažniau nepastebėti, nes žmonės rečiau kreipiasi į medikus.
„Apskritai, PSO ragina bent kartą į metus šeimos gydytojai galėtų nemokamai atlikti tyrimą savo pacientams dėl hepatito B ir C. Dabar šeimos gydytojas gali paskirti kepenų fermentų tyrimą, kuris leistų įtarti, yra ar nėra kepenų pažeidimo. Tada siunčiama pas specialistą, kuris gali pasiūlyti nemokamą specifinį tyrimą dėl viruso. Jei to siuntimo nėra, už tyrimą reikia mokėti“, – pasakojo pašnekovas.
Prof. S. Čaplinskas perspėjo ir tatuiruočių, auskarų ir net manikiūro bei permanentinio makiažo mėgėjus. Dėl nesterilizuotų arba netinkamai sterilizuotų įrankių kyla didelė rizika užsikrėsti hepatitu B ir C. Jei įrankiai nebus tinkamai paruošti, hepatito virusas gali savaitę ar net ilgiau išlikti ant instrumentų. O viruso dozės reikia labai mažos, kad įvyktų užsikrėtimas.
„Paskaičiuota, kad viename mililitre kraujo gali būti iki milijono ar daugiau infekcinių dozių. Įsivaizduokite, kiek daug žmonių gali užsikrėsti nuo vieno mililitro kraujo“, – sakė pašnekovas.
Tad kartais tikrai pravartu paprašyti sterilizuoti įrankius prie jūsų akių.
Hepatitu A užsikrėsti galima ir per vandenį
Nuo hepatito B turime efektyvų ginklą – skiepus. Jie Lietuvoje lengvai prieinami ir efektyvūs.
„Medicina vystosi, atsiranda naujų žinių ir būtų laikas padiskutuoti apie vaikų profilaktinius skiepų kalendorius. Būtų galima eiti prie tokių šalių pavyzdžių, kur nėra vienodo skiepų kalendoriaus visiems. Atliekama apklausa, tam tikras tyrimas ir pagal jį pateikiamas skiepų kalendorius. Taip būtų galima išvengti vaikų užsikrėtimo hepatitu“, – laidoje svarstė pašnekovas.
Visus abejojančius, ar jie turi antikūnų prieš hepatitą B, profesorius ragina pasitarti su šeimos gydytoju ir, jei reikia, išsitirti. Tada galima konkrečiai pasakyti, ar turi apsaugą. Vieni sako, kad po skiepo apsauga išlieka 15-20 metų, kiti sako, kad ilgiau. Tačiau, jei yra 10 tarptautinių vienetų, apsauga dar egzistuoja.
Iš visų hepatito rūšių pavojingiausiu laikomas hepatitas C, tačiau nuo jo yra specifiniai vaistai, kurie pašalina hepatito C virusą iš organizmo. Net 99 proc. pacientų, kurie gauna tokį antivirusinį gydymą, pavyksta visiškai eliminuoti virusą. Problema ta, kad vėliau vėl galima užsikrėsti ta pačia liga, jei nesilaikoma saugumo.
O štai hepatitas A laikomas nešvarių rankų liga. Jis sukelia lengviausią klinikinę eigą, tačiau juo ir užsikrėsti lengviausia. Paplitimas Lietuvoje žemas, tačiau yra šalių, kur paplitimas yra labai didelis. Juo užterštas gali būti vanduo, ledukai, maistas.
Tačiau ar realu iki 2030 metų visiškai išnaikinti hepatito virusą?
„Realu jį eliminuoti, jei kiekviena šalis turės savo planą. Viską reikia daryti mažais žingsniais. Tokiu atveju visai būtų realu tai pasiekti ir nuo mažų žingsnių eiti prie didelių rezultatų. Tuo labiau, kad ir žinios, ir skiepai, ir medikamentai Lietuvoje tikrai prieinami“, – sakė profesorius.