Sveikatos priežiūros specialistai sako, kad šiemet jau fiksuojamas gausesnis erkių kiekis. Ką verta įsidėmėti, kaip išvengti šių parazitų platinamų ligų, sužinosite pokalbyje su gydytoju infektologu.
L. Svetikas sako, kad svarbiausia taisyklė – laiku pastebėti erkę ir kuo greičiau ją ištraukti.
Kuo pavojingos erkės?
Jos platina ligas, kurios kai kuriais atvejais gali būti neįgalumą keliančios ar net pražudančios žmogų. Mūsuose pagrindinės dvi – Laimo liga ir erkinis encefalitas. Kas turi šuniukų, tai tikriausiai ir apie babeziozę girdėjo, nes tikriausiai ne vieną šuniuką yra praradę augintojai. Yra ir retų ligų, tokių kaip tuliaremija, įvairios riketsiozės, kurias gali erkės pernešti, tiesiog Lietuvoje jos yra pakankamai retai nustatomos.
Įsisegė erkė. Kokia mūsų strategija? Nes netgi erkės ištraukimas yra įtrauktas į būtinosios medicinos pagalbos paslaugas. Ar reikia pačiam kuo greičiau išsitraukti ar visgi reikia važiuoti į priėmimo skyrių, kad tą padarytų specialistas?
Jeigu esi medžiotojas, žvejys arba uogautojas ir tu tų erkių pasigauni dažnai ir moki taisyklingai ją ištraukti, tai nėra prasmės važiuoti didelį atstumą tam, kad tau ištrauktų erkę. Tiesiog reikia žinoti, kaip tinkamai tą padaryti. O padaryti reikia labai paprastai: pincetu (geriausia – specialiu) suimti erkę šalia odos ir į viršų traukiant staigiu judesiu ją ištraukti. Nereikia erkių dusinti, tepti, kaitinti. Tiesiog reikia paimti ir paprastu judesiu ją ištraukti. Jeigu liko galvutė – nesijaudinti: nereikia krapštyti, draskyti, pilti cheminių medžiagų. Kaip bet kuris svetimkūnis, iš odos ta galvutė pasišalins. Tai nebėra svarbu.
Bet ar ne galvutėje tūno visi tie ligų sukėlėjai?
Ne, pilvelyje tūno sukėlėjai. Nereikia galvoti, kad, jei įsisiurbė erkė, savaime perduoda visas ligas, kurias ji turi. Tam reikia laiko. Kuo ilgiau erkė yra įsisiurbusi, tuo didėja rizika, jei ji yra užsikrėtusi, kad ji perduos užkratą žmogui.
Todėl geriau yra kuo greičiau ištraukti ir negaišti laiko važiuoti pas gydytojus?
Be abejo. Jeigu buvai lauke, šalia krūmynų, miške ar kitur, svarbiausia – apsižiūrėti. Iškart grįžus, galbūt dar kitą rytą dėl visa pikto pasižiūrėti, nes erkės kartais mėgsta po mus paropoti. Svarbiausia laiku pastebėti ir tiek.
Lietuvoje yra tokia paslauga kaip erkės ištyrimas. Man keista, kodėl piliečiai rūpinasi erkės sveikata, o ne savo ir tiria erkę dėl ligų. Bet visgi – ką daryti, jei mes ištyrėme erkę, sužinojome, kad ji turi Laimo ligos sukelėją?
Problema yra tokia, kad be erkės sutikimo jos gydyti tikriausiai negalima (juokiasi).
Bet mes jau jos maitinimosi procesą sutrukdėme – teisės pažeistos.
Šiaip ar taip, jei kalbėtume apie mus, tai į erkių tyrimus reikia nekreipti dėmesio, nes tai neturintis jokio pagrindo veiksmas. Pirmiausia, nė vienas tyrimas nėra absoliutus atsakymas. Tai reiškia, jei tirsime bet ką, medicinoje nėra nieko 100 proc. Kitas dalykas – galime erkei nustatyti sukėlėją, bet jis nebūtinai bus perduotas mums; mes galime gauti neigiamą tyrimą, o iš tikrųjų erkė jau užkrėtė mus. Erkių tyrinėjimas, deja, bet yra beprasmiškas. Daug logiškiau po erkės įsisiurbimo yra stebėti savo sveikatą mėnesį laiko. Būtų gerai iš anksto žinoti simptomatiką dažniausiai erkių platinamų ligų, kad pajutus simptomus laiku kreiptis į medikus.
Bet yra rekomendacijų ir pačiam pasidaryti tyrimus. Jei tyrimo nedarome erkei, tai gal tada sau atlikti tyrimą po erkės įsisegimo? Vieni pasidaro iškart, kiti – po kiek laiko. Nes yra laboratorijos, kurios siūlo tokias paslaugas.
Vėlgi – čia yra komercija. Tai tiesiog pasipinigavimas „lygioje vietoje“. Netgi žmonės, sergantys erkių platinamomis ligomis, neatžymi buvusio erkės įsisiurbimo. Tai reiškia, kad dalis žmonių, tarkime, trečdalis net nematė, kad ta erkė įsisiurbė. Klausimas, kaip mums tirtis, kad būtume 100 proc. tikri? Kas savaitę tikrintis dėl erkių platinamų ligų, ar po kiekvienos erkės? Jeigu mėgstate, pavyzdžiui, žvejoti, tai tikriausiai galite net ir 50 tų erkių pasigauti per sezoną.
Po kiekvienos erkės darytis tyrimus: pirmiausia, kiek tau tai kainuos, kitas dalykas – kokia nauda? Antikūnai nėra universalus, viską atsakantis tyrimas. Kitas dalykas, yra reikalingas laikas, kad tie antikūnai susiformuotų. Trečias dalykas, klaidingai teigiamos reakcijos. Tarkime, ir jūs, ir aš šiandien galime pasidaryti Laimo ligos antikūnus ir galbūt vienam iš mūsų M klasė bus teigiama. Ką tai reiškia? Kad mes sergame? Esmė vis tiek yra klinikiniai simptomai. Todėl po erkės įsisiurbimo kurį laiką protingai laukti, sekti savo sveikatos būklę ir, jei atsiranda simptomai, kreiptis į medikus. O medikų darbas yra įvertinti ir kai kuriais atvejais tie serologiniai tyrimai yra atliekami. Absoliučiais atvejais mes tikrai to nedarome.
Laimo ligos pirmas iš simptomų yra migruojanti eritema. Jos gali ir nebūti, bet žmogus gali vis tiek sirgti. Laimo ligos eiga yra pakankamai nežymi, kiti simptomai gali pasireikšti ir po 10, ir po 15 metų. Tai gal dėl šios priežasties verta pasidaryti tą tyrimą?
Nuomonė, kad gali susirgti ir simptomatika atsirastų po daugybės metų nuo įsisiurbimo, yra labai diskutuotina. Taip, yra ankstyvosios ir vėlyvosios formos ligos. Ankstyvoji forma yra toji migruojanti raudonė, kuri gali ir atsirasti, gali ir neatsirasti. Vėlyvesnės fazės, kai jau prasideda, dažniausiai, nervų sistemos pažeidimai. Dar gali būti ir artritas. Jei kiekvieną sąnario skausmą traktuotum kaip Laimo ligą, tai irgi keistai atrodytų. Visada reikia stengtis elgtis logiškai ir racionaliai, neskubėti užsiiminėti savigyda ir ieškoti Laimo ligos.
Kita liga, kurią sukelia erkės, ūmesnė – erkinis encefalitas. Nuo jos yra gera priemonė – skiepai. Lietuvoje yra registruotos dvi vakcinos. Dažnai pacientai sako, kad viena yra geresnė.
Nėra taip, kad viena geresnė. Jos yra skirtingų gamintojų. Kiekvienas gamintojas to paties sukėlėjo vakciną gamindamas taiko kitokią metodiką, prieš kitus antigenus dalinai kurdamas. Tai tos vakcinos niekada nebūna identiškos. Jei žiūrėsime vakcinas nuo erkinio encefalito, jos efektyvumu nenusileidžia viena kitai. Net yra diskutuojama, kad galima, jei pirminę schemą mes padarėme viena vakcina, revakcinaciją taikyti kita. Efektas bus visiškai adekvatus ir pakankamas. Nesvarbu, ar jūs pasirinksite Austrijos, ar Vokietijos gamintojo vakciną, svarbiausia yra skiepytis ir išvengti šios ligos.
Grįžkime prie tariamos nemalonios situacijos, kai mums įsisegė erkė. Dėl Laimo ligos stebėsime, ar neatsiranda dėmė, o dėl erkinio encefalito – ar mums skubėti skiepytis po to nelaimingo įsisegimo ar visgi palaukti, tarkime, mėnesį?
Remiantis literatūros duomenimis, rekomenduojamas laukimas. Vakcinacija po įsisegimo nėra tinkamas sprendimas. Buvo pastebėta, kad vakcinacija po įsisiurbimo kartais gali turėti net neigiamų pasekmių, jeigu išsivysto pati erkinio encefalito liga. Tai tokie diskusiniai klausimai. Žmonės turėtų žinoti, kad vakcina po įsisiurbimo jau nebespės jūsų apsaugoti. Tai yra pakankamai mažas laikas po to, kai erkė įsisiurbia iki kada susergama. Pasiskiepijus tiesiog nespės susidaryti pakankamas imunitetas.
Kada geriausia skiepytis?
Geriausia būtų – jei sugalvojau skiepytis, tai jau dabar ir eiti. Mūsuose vis dar yra ta gaji mintis „galbūt rytoj, galbūt kažkada, sezonas baigiasi, jau nespėsiu“. Paskui neaišku, kada tas sezonas prasideda, kada baigiasi. Šią žiemą, kaip matėme, kartais net naktį būdavo pliusinė temperatūra. Mes nukeliame tai, kas yra reikalinga iš esmės rytoj.
Vienas iš erkinio encefalito mitų, kad vaikai iki 6-7 metų neserga erkiniu encefalitu ir skiepyti jų nebereikia.
Jei infekcija patenka į organizmą, tai pereina ji kiekvienam asmeniui. Tik vieni gali persirgti lengvomis formomis ir besimptomėmis, kitiems ta liga gali būti sunki. Nėra taip, kad visi vaikai, visi jauni žmonės serga tik lengvomis formomis ir dėl to nereikia nieko daryti. Jokių garantų niekas tau negali duoti. Net ir būdamas jaunas, sveikas žmogus arba vaikas, susirgęs bet kuria infekcija, tu gali turėti tą patį blogiausią variantą. Šiuo atveju, vienintelė rekomendacija – skiepytis ir nežaisti rusiškos ruletės. Nėra būdo, kaip atspėti, kaip tu su tuo mikrobu sukontaktuosi.
Pavyzdžiui, kalbant apie tuos pačius žvejus, uogautojus, įsisega koks 10 erkių, jie numoja ranka, sako: man koks 100 buvo įsisegę, aš jau turbūt turiu imunitetą. Nežada skiepytis, nori pasidaryti tyrimą. Ar verta?
Iš esmės tai galima padaryti. Jeigu esi 40-50 metų amžiaus žmogus, daugybę metų tuo užsiėmimu užsiimi, kiekvienais metais buvo erkių įsisiurbimų, galbūt iš tikrųjų esi persirgęs erkinių encefalitu, tiesiog to nežinojai, nes dažnai jaunas organizmas perserga lengvai. Galima pasidaryti G klasės antikūnus erkiniam encefalitui ir pasižiūrėti. Jeigu jų nėra, tai tikrai nesi sirgęs, tai tada, būk mielas, skiepykis, nes rizika susirgti tikrai yra.
Bet jei pasiskiepysi, jei ir turėsi antikūnų, tarkime, anksčiau persirgai nežinodamas, tai blogiau nebus.
Tikrai ne. Vakcina ligos nesukelia. Tai yra negyva vakcina, saugi. Skiepydamasis erkiniu encefalitu tikrai nesusirgsi.
Ką norėtumėte palinkėti mūsų žiūrovams?
Palinkėčiau nebijoti erkių, nebijoti miško ir visą laiką galvoti sveika galva – laiku pasiskiepyti nuo erkinio encefalito ir tiesiog po buvimo gamtoje apsižiūrėti save, ar nėra įsisiurbusios erkės. O jei jau įsisiurbė, tai nebijoti, nesiblaškyti ir nešvaistyti savo pinigų.