„Esant psichikos sveikatos sutrikimams, miegas sutrikdomas ypatingai dažnai. Įprastai tai būna miego trukmės ir jo kokybės sutrikimai. Taip pat gali įvykti įvairių neįprastų įvykių miego metu, pavyzdžiui – vaikščiojimas per miegus, naktiniai košmarai ir siaubai“, – pastebi J. Montvidas.
Miego sutrikimai retai būna izoliuoti nuo kitų psichikos sveikatos sutrikimų simptomų. Dažnai jie būna tik vienas iš kito psichikos ar kitokio sutrikimo simptomų. „Miego sutrikimai – simptomas, kurį vieną iš pirmųjų pastebi patys pacientai. Pirmiausia sutrinka užmigimas, pasikeičia bendra miego trukmė arba gylis. Jei šie simptomai vargina ilgą laiką, tampa sunku susikaupti, išlaikyti dėmesį, galima galvoti apie miego sutrikimą“, – pabrėžia gydytojas psichiatras.
Jis priduria, kad nemigą diagnozuoti galima tik tada, jei miego sutrikimai pasireiškia mažiausiai tris kartus per savaitę ne trumpiau kaip vieną mėnesį. Taip pat tada, jei dieną ir naktį apie nemigą yra daug galvojama, perdėtai rūpinamasi dėl jos pasekmių ir nepatenkinama miego kokybė, o miego trukmė sukelia ryškų distresą ir sutrikdo socialinę ir darbinę veiklą.
Pajutus pirmuosius miego sutrikimo simptomus gydytojai ragina pirmiausia apsvarstyti miego higienos įpročius. Taip pat kadangi miego sutrikimas dažniausiai lydi kitus psichikos sutrikimus, kurių pradžia siekiama su reikšmingais stresiniais įvykiais, vertėtų apsvarstyti, ar pastaruoju metu gyvenime neįvyko kas nors, kas galėtų sukelti įtampą, stresą, pyktį, pavydą ar kitas stiprias nemalonias emocijas. „Miegas, panašiai kaip fizinis skausmas, mums signalizuoja, kad gali būti kažkas negerai, kas sukelia stiprias emocijas. Todėl raginčiau atkreipti dėmesį, apie ką galvojama naktį, kokios mintys seka po to, kai pasakoma „negaliu užmigti“. Dažnai tame slypi daug informacijos apie veiksmus, kurių galima imtis gerinant miegą“, – aiškina J. Montvidas.
Gydytojas ragina pirmiausia atkreipti dėmesį į galimas psichologines nemigos priežastis, išmėginti kognityvinę elgesio arba kitokią psichoterapiją miego sutrikimų gydymui ir tik vėliau griebtis slopinančių ir migdomųjų medikamentų. „Nors šie medikamentai gali sukelti greitą, momentinį užmigimą ir tai gali atrodyti kaip išsigelbėjimas, tačiau tai yra rimtos ir stiprios cheminės medžiagos, galinčios sukelti priklausomybę, o į narkotinių medikamentų sąrašus įtraukti ne veltui. Kartais patirti nemigą, ypač patiriant labai stiprų stresą, yra suprantamas reiškinys, kurio skubėti slopinti medikamentais nereikėtų, o pradėjus juos vartoti, reikėtų griežtai laikytis gydytojo rekomendacijų“, – teigia jis.
Psichikos sveikatos sutrikimai – tokia būsena, kai kliniškai reikšmingai sutrinka asmens kognityvinės funkcijos, emocinė būsena ar elgesys. „Šis sutrikimai reikšmingai apriboja asmens kasdienį socialinį, darbinį funkcionavimą, įprastą asmeninį gyvenimą, – primena J. Montvidas. – Priklausomai pagal vyraujančius simptomus psichikos sutrikimų būna įvairių, pavyzdžiui nerimo, nuotaikos ir kiti. Pagal tai, kiek stipriai šie sutrikimai sutrikdo kasdienį funkcionavimą, kai kuriuos sutrikimus, pavyzdžiui depresiją, galima skirstyti į lengvus ir sunkius.“
Pastebima, kad ne tik miego kokybės suprastėjimas gali išduoti apie šiuos sutrikimus. Pirmieji psichikos sveikatos sutrikimų simptomai gali būti labai įvairūs. „Dažnai pradžią išskirti padeda palyginimas su konkretaus žmogaus įprastu funkcionavimu, elgesiu iki psichikos sutrikimo pasireiškimo“, – pažymi gydytojas psichiatras.
Gydytojai ragina, pastebėjus savo ar artimųjų elgesio pokyčius, tapus apatiškiems ar atvirkščiai labai dirgliems, pasikeitus apetitui, kai nesinori valgyti arba kaip tik neįmanoma pajusti sotumo jausmo, pradėjo varginti įkyrios mintys apie ateitį, jaučiatės prislėgti, nebedomina anksčiau dominusi veikla, atsirado fizinių nusiskundimų, pavyzdžiui pilvo, galvos skausmai, galūnių tirpimas, kurių priežasties neranda kitų specializacijų gydytojai, nedelsti ir kreiptis pagalbos į gydytojus psichiatrus. Jie parinks tinkamiausią gydymą ir padės, net ir turint psichikos sveikatos sutrikimą, gyventi visavertį gyvenimą.