Gydytoja J. Latauskienė nelaiko blogiu „daktaro gūglo“, kuriame pasiskaitę patarimų pacientai ateina pas medikus jau turėdami išankstinę nuomonę apie savo ligas. Ji taip pat neigia pamėgtą kartoti tiesą, kad kiekvienas sveikas žmogus yra tik neišgydytas ligonis ir tikina, kad sveikata yra labai subjektyvus dalykas – net turintis kontroliuojamų lėtinių ligų žmogus gali jaustis visiškai sveikas ir atvirkščiai. Apie darbą ir pacientus, jų kasdienybę, gydytoja kalba itin šiltai, nepalikdama abejonių, kad savo profesiją pasirinko visiškai teisingai.
J. Latauskienė yra viena iš portalo „Delfi“ organizuojamame konkurse „Tautos gydytojas“ nominuotų medikių. Nominuoti konkursui „Tautos gydytojas“ patinkantį sveikatos priežiūros specialistą – gydytoją, vaistininką, slaugytoją ar greitosios medicinos pagalbos mediką, o taip pat ir gydymo įstaigą bei atiduoti savo balsą galima čia.
Šeimos gydytojai mato pacientus ir tada, kai jie sveiki
Paklausta, kaip pasirinko mediciną, J. Latauskienė atvira: tai nebuvo kažkoks pabudimas ar pašaukimas.
„Atrodė, kad kitaip ir būti negalėjo. Jeigu vieni renkasi, kur nori stoti, aš rinkausi, kur galiu. Man sekėsi biologija ir chemija, bet nesisekė matematika ir istorija. Taigi medicina pasirodė labai geras būdas, ką galima gyvenime toliau veikti. Ir nesigailiu“, – patikino portalo „Delfi“ pašnekovė.
Šeimos mediciną J. Latauskienė pasirinko, nes jai patiko galimybė dirbti taip vadinamame pirminiame medicinos lygmenyje.
„Jeigu gydytojas specialistas dirba su pacientu, kaip su tam tikru atveju ir jį domina organų sistema, kažkokia patologija ar netgi daugiau situacija, tai šeimos gydytojas dirba su žmogumi. Tas familiarus ryšys, kaip ir tai, kad yra tęstinis ryšys, man labai patiko.
Kiekviena specialybė teikia savą pasitenkinimą darbe. Daug specialybių turi meistriškumo, sėkmės malonumą. O šeimos gydytojas dažnai gauna apdovanojimą už pakantumą, už palaikymą.
Jeigu šiaip gydytojai dažnai medicinoje mato labai daug skausmo, blogosios sveikatos pusės, tai šeimos gydytojas mato pacientą, kai jis yra sveikas ir mato jį džiaugsminguose gyvenimo įvykiuose, kai auga jo vaikai, kai jis kuria šeimą, netgi mirties akimirkomis, kada mirtis ateina išlaukta ir pasitinkama. Man, kaip gydytojai, atrodo, kad šeimos medicina yra pati geriausia medicinos sritis. Tikiuosi, kad kitiems gydytojams jų sritys irgi atrodo pačios geriausios“, – šyptelėjo gydytoja J. Latauskienė.
Pasak jos, pas šeimos gydytoją pacientus atgena ne tik ligos. Juos atveda ir socialiniai klausimai: būtinybė gauti pažymą dėl darbo arba vairavimo. Būna ir taip, kad savo pacientus, šiaip nelinkusius lankytis pas medikus, ji sutinka ir tada, kai šie atlydi sunegalavusį artimąjį. Tokius neretai sustabdo ir paskatina taip pat profilaktiškai pasitikrinti.
Vyraujančios ligos nėra
Lietuvos gyventojai neretai gydytojų kritikuojami už gana atsainų požiūrį į sveikatą ir vangų dalyvavimą prevencinėse programose. Tačiau gydytoja J. Latauskienė mano, kad mūsų šalies žmonių požiūris į savo sveikatą niekada nebuvo labai jau blogas.
„Lietuvoje žmonės vertina savo sveikatą. Manau, kad žmonių požiūris į sveikatą Lietuvoje apskritai susijęs su tuo, ką jie gali savo gyvenime. Labai nesąžininga lyginti žmogaus, kurio asmenybė ir pasaulėvaizdis formavosi represuotoje, okupuotoje aplinkoje, prie kurios galbūt reikėjo taikytis, su žmogaus, kuris dabar formuojasi.
Daug jaunų žmonių gyvena, galvodami, kad pensijų negaus, todėl reikia rūpintis pačiu savimi, klimatas tikrai pasikeis, namų, kuriuos dabar turi, irgi ateityje neliks. Taigi, labai skiriasi rūpinimasis savo sveikata žmogaus, kuriam ta sveikata yra vienintelis dalykas, kurį jis turi, palyginti su žmogumi, kuriam nesirūpinimas sveikata kažkada buvo vienintelė maišto forma, kurią galėjo pasiekti“, – palygino medikė.
Paklausta, dėl kokių priežasčių dažniausiai žmonės ateina pas šeimos gydytojus, J. Latauskienė atsako paprastai: „Dėl skausmo ir nedarbingumo“. O vyraujančių ligų, pasirodo, nėra.
„Aš dirbu su studentais, rezidentais. Kartais būna net rezidentai, kurie ateina su lūkesčiu, kad bus kažkokia vyraujanti liga. Tokių nėra. Ligos labai priklauso nuo gydytojo apylinkės, nuo vietos, kurioje jis dirba, nuo laiko.
Taip, tam tikrose amžiaus grupėse yra labiau vyraujančių ligų, bet tikrai šeimos gydytojo darbe nėra monotonijos: gali ateiti į darbą tikėdamasis vieno, o išeiti gavęs kažką visai kitą. Kiekvieną dieną reikia domėtis naujomis ligomis, naujais gydymais ir darbo pabaigoje tenka pasakyti: „Oho, dar ir taip, pasirodo, gali būti!“
Tai, kas labiausiai žavi ir erzina
Kartais J. Latauskienę nustebina ir patys pacientai, sugebėję padaryti tai, kas atrodė sunkiai įmanoma, pvz., natūraliomis priemonėmis sumažinti „blogąjį“ cholesterolį. Bet ne tik tai gydytoją žavi.
„Mane labiausiai nustebina daugybė būdų, kuriais žmogus gali būti sveikas. Atrodo, kad yra vienas būdas būti sveiku ir laimingu, o visa kita – patologija. Bet, kai pradedi dirbti ir matai, kaip žmonės realiai gyvena, kur yra patologijos ir sveikatos riba, kai matai, kaip žmonės prisitaiko, kiekvieną dieną matai jų norą gyventi, padėti vienas kitam, tai atrodo neįtikėtina.
Mano darbe gali stebinti tiek labai techniniai, visiškai profesiniai dalykai, kad „o, dar tokia liga yra, dar toks gydymas, dar tokia mutacija!“, tiek visiškai buitiniai, paprasti, kasdieniniai dalykai, kurių galėjai visiškai nepamatyti, jeigu ne tavo darbas, kai, nepaisydamas ligos, žmogus nepasiduoda. Kaip nuostabu, kai tas dalykas, kurį visuomenė laiko negalia, susideda su kito žmogaus negalia ir tai šeimai, jų vaikui tai tampa supergalia. Labai įstabu dirbti gydytoja“, – teigė gydytoja J. Latauskienė.
Be abejo, kaip kiekviename darbe, taip ir gydytojo, yra ir erzinančių dalykų.
„Daug gydytojų yra narcizai, maksimalistai ir labai erzina, kai negali padaryti visko, nors labai norisi. Labai erzina situacijos, kai labai gerai viską gali padaryti iš medicininės pusės, viską sutvarkyti, kaip gydytojas, bet naudos iš to pacientui nėra, nes jo problema yra socialinė arba egzistencinė ir gydyk, kaip nori, kaip nori padėk, bet to skausmo, kurį žmogus jaučia tik dėl fakto, kad sensta, arba dėl to, kad taip atsitiko jam, o ne kam kitam, niekaip nenuimsi ir niekaip to nepaaiškinsi. Jeigu jam aiškinsi, kad čia – genetinė mutacija, tada bus klausimas: „O kodėl man ta mutacija, ne kitam?“
Paprastą nuovargį duoda ir darbo krūvis, nes jis yra didelis. Lietuva čia niekuo ne išskirtinė. Taip yra visame pasaulyje. Tiesiog kartais pavargsti, kaip ir bet kuris žmogus. Dar būna ir pacientas pavargęs. Be to, pakimba e. sveikata, sukasi ratukas ir visi zyzia: „greičiau, greičiau“. Taip susideda žmogiški dalykai“, – atviravo gydytoja J. Latauskienė.
Ir nors dažnai teigiama, kad gydytojams perdegimo sindromas išsivysto dėl didelio darbo krūvio, pašnekovė mato kitą priežastį: „Perdegimo sindromas vystosi ne dėl darbo krūvio, o dėl to, kad mes matome daug skausmo ir kančios. Ji vis tiek empatiškai veikia, tai dedasi vienas ant kito“.
Pasak jos, perdegimo sindromas neretai išsivysto tik pradėjusiems dirbti medikams, kurie turi išankstinių lūkesčių, bet savo praktikoje pamato, kad pasaulis nėra toks, kaip jis galvojo. Paklausta, ar pati jautėsi perdegusi, J. Latauskienė atsako, kad ne.
Internetas nėra vien tik blogis
Neretai pacientai pas gydytojus ateina tarsi tik pasitarti, jau išsigūglinę sau diagnozę ir net atradę galimus gydymo būdus. Tačiau gydytoja J. Latauskienė sako nelaikanti to dideliu blogiu: „Dažniausiai labai gerai, kad žmonės paskaito apie vaistus, apie tai, kas jiems galėtų būti. Kartais būna, kad kažkokia garsenybė kuo nors suserga, jie perskaito ir sako: „Eina sau! Taigi man tas pats yra!“
Bet yra žmonių, kuriems tai pavojinga ir jie prisiskaito to, ko neturėtų. Dažniausiai tokie žmonės ir neateina pas gydytoją, nes prisiskaito apie viską: finansus, politiką – bet ką ir turi daug kitų problemų gyvenime. Arba, jeigu žmogus paskaito apie mediciną, jam vis tiek reikia kitokio santykio su gydytoju.
Kaip medicinos studentą ištinka hipochondrija, nes jis mokosi medicinos, taip ir žmogų, kuris vis skaito, kažko ieško, nes turi labai didelį nerimą dėl savo sveikatos, nes jam yra kažkas atsitikę arba jis yra kažką matęs ir labai bijo. Toks žmogus jau yra truputį kitaip paliestas medicinos.
Paprastam žmogui visiškai nereikia bijoti gūglinti apie savo ligas, apie savo simptomus. Paprastai toks žmogus, kuris paskaitęs apie ateivius pasakys, kad čia nesąmonė, lygiai taip pat, paskaitęs, kad galvos skausmas gali būti ir vėžio simptomas, o gali būti ir įtampos galvos skausmas, dažniausiai pagalvos: „Turbūt man šitas, ne tas pirmas“, tai yra pažiūrės labai kritiškai“, – sakė gydytoja J. Latauskienė.
Anot medikės, labai gerai, kad internetas suteikia ir galimybę bendrauti – taip pacientai ir gydytojai gali burtis į įvairias grupes.
„Mes dažnai girdime apie socialinius tinklus, kaip apie blogybę. Kai kurie socialiniai tinklai išties netgi kryptingai daro taip, kad žmonės jaustųsi blogiau, skaldo, ardo visuomenę. Bet yra ir labai daug žmonių, kurie sugeba apeiti šitą „algoritmą“, bet pasinaudoti galimybe susiburti.
Labai baisu yra sirgti. Labai baisu yra sirgti vienam“, – neabejojo J. Latauskienė.
Sveikata – visiškai subjektyvus dalykas
O kas bendro tarp žmonių, kurie yra sveikesni už kitus?
„Nežinau, ar tai lemia sveikatą, bet tie žmonės yra labai išmintingi. Jie visada gyvenime galvoja, ką gali pakeisti ir ko ne, nekovoja su tuo, ko negali pakeisti. Jie būna labai dėkingi. Sveiki žmonės dažnai pirmiausia kelia reikalavimus sau ir atlaidumą kitiems, o ne atvirkščiai.
Visada atrodo, kad santykis ir kontaktas su sveiku žmogumi atneša sveikatos. Labai norėčiau, kad sveiki žmonės ta savo sveikata dalintųsi su kitais. Būna, kad kartais norisi surasti ligą, kur jos nėra.
Yra didelė apgaulė sakyti, kad visi yra ligoti ir paieškojus visiems ką nors surasi. Tai yra netiesa. Gerai paieškojęs kažką gali prikurti. Bet žmogaus norma yra būti sveikam. Gali turėti kažkokią būklę, kažkokį defektą – tai yra techniniai terminai, kurie gal domina gydytoją, kaip tai pavadinti ar ką padaryti, bet tas jausmas, kad esu sveikas, turėtų būti norma.
Yra lėtinių ligų kontrolė. Atrodytų, kaip gali jaustis sveikas, jeigu turi padidėjusį spaudimą, sergi cukralige, podagra? Bet juk įmanoma gerai parinkus gydymą, pritaikius gyvenseną, pasiekti, kad žmogus, atsibudęs pasakytų: „Šiandien jaučiuosi visai sveikas“.
Medicina turi daug liūdnos istorijos apie bandymą sveikiems žmonėms paaiškinti, kad jie yra nesveiki, arba žmonėms, kurie jaučiasi nesveiki, paaiškinti, kad jie niekuo neserga, nes mes nieko neradome. Sveikata yra absoliučiai subjektyvus dalykas. Gydytojo objektyvumas yra tik instrumentas, kai žmogus ateina klausti: „Daktare, aš nesijaučiu sveikas. Kas atsitiko? Ar galėtumėte man padėti?“
Norėčiau, kad kiekvienas žmogus jaustų, kad didžiausio turto – savo sveikatos – šeimininkas yra jis pats.
Yra daug žmonių, kurie savo sveikatą išdalina: daug slaugytojų ją išdalina, ugniagesių, mamos atiduoda savo sveikatą vaikams. Norėčiau, kad žmonės savo sveikatą matytų, kaip turtą, per kurį jie gali turėti savo gyvenimą, pasidalinti savo gyvenimu“, – palinkėjo gydytoja J. Latauskienė.