Nominacija „Tautos gydytojo“ rinkimuose mediką nustebino – be abejo, maloniai. „Man tai buvo netikėta. Žinoma, džiugu“, – sakė J. Špūras.
Gydytojas anesteziologas reanimatologas yra nominuotas „Tautos gydytojo“ rinkimuose. Nominuoti mėgstamą gydytoją, slaugytoją, vaistininką ar greitosios medicinos pagalbos mediką „Tautos gydytojo“ konkurse galima čia.
J. Špūras pasakojo, kad mokėsi seno universitetinio miesto Estijoje – Tartu universitete.
„Ten studijuodamas pradėjau dirbti reanimacijos skyriuje, tas darbas patiko. Baigęs mokslus trumpai padirbau sporto gydytoju, tuomet persikvalifikavau į anesteziologus reanimatologus ir ėmiau dirbti šioje srityje“, – sakė medikas.
Anesteziologo reanimatologo darbas
„Darbą pradedame anksti, apie 7 val. ryte. Susirenkame, aptariame praėjusios dienos įvykius, tuomet – būsimus esamos dienos įvykius, aptariame, kokių gali būti sunkumų, kokie pacientai [tą dieną laukia], tada maždaug 8 val. pradedame darbą. Darbas trunka visą dieną, iki 17 val. Jeigu viskas gerai, sklandžiai, eini namo linksmas, jei nesklandžiai, eini susikrimtęs ir galvoji apie kitą darbo dieną“, – teigė medikas.
Nuo 1980-ųjų dirbantis gydytojas anesteziologas sakė per daugiau nei 40 metų darbo išmokęs: „Reikia būti diplomatu, einant pas pacientą, reikia mokėti prie žmogaus prisiderinti, prie jo norų, kartais – netgi prie kaprizų, nuraminti, įtikinti, kad reikia taip, o ne kitaip.“
Gydytojas paminėjo neseniai nutikusį atvejį – kai pacientas nenorėjo operuotis, bet jei ne operacija, žmogaus jau po dienos galbūt nebebūtų gyvųjų tarpe. Laimė, pavyko įtikinti, kad operacija reikalinga, ir „žmogui atsirado šansas išgyventi“.
Psichologinis darbo aspektas
Į klausimą, ar žmonės jaudinasi, bijo būsimų operacijų, J. Špūras atsakė, kad pacientai reaguoja įvairiai, o jų reakcija priklauso nuo charakterio savybių.
„Vieni labai jaudinasi, bijo, kiti visiškai ramūs atvežami į operacinę, labai individualios pacientų reakcijos. Dalis nedemonstruoja susijaudinimo, bet pasitaiko ir stipriai besijaudinančių“, – vardijo medikas ir pridūrė, kad neretai tenka atlikti ir psichologinį vaidmenį – pabendrauti su pacientais, juos nuraminti, išsklaidyti nuogąstavimus.
Praeityje pasitaikydavo, kad pacientai nubusdavo per operaciją
Norėjosi paklausti, ar yra buvę atvejų, kad pacientas pabustų vidury operacijos, o galbūt teko girdėti apie tokius atvejus.
Gydytojas atsakė, jog tokių atvejų pasitaikydavo anksčiau – „kai anesteziologai dirbdavo su senesnėmis priemonėmis, dėl netobulo monitoringo“. Jo teigimu, net patys pacientai pasakodavo, kaip būdavo baugu – „pabundi ant operacinio stalo, nieko neskauda, bet negali pajudėti.“
J. Špūras prisiminė girdėjęs vieno lakūno pasakojimą – šis teigė patyręs lėktuvo avariją, tačiau tąkart, kai krito, nebuvo taip baisu, kaip atsibusti per operaciją.
„Tačiau taip buvo labai seniai. Dabar tokių atvejų nebepasitaiko, negirdėti, kad kas skųstųsi“, – pridūrė medikas.
Ar anesteziologo klaida gali lemti paciento mirtį?
„Medicinoje visko pasitaiko, klaidų taip pat. Deja, atsimenu ir tokių atvejų, kai anesteziologo klaida yra lėmusi žmogaus mirtį. Nebūtinai savo praktikoje, bet kitų darbuotojų praktikoje – taip, pasitaikydavo tokių atvejų“, – teigė gydytojas.
Kepenų transplantacijos operacijos – vienos sudėtingiausių
Kaip sakė J. Špūras, jo hobis – kepenų transplantavimo operacijos, šių operacijų jo praktikoje būta jau daugiau nei 120: „O jos visos ilgos, sudėtingos, baigtis gali būti įvairi. <...> Šiaip ar taip, man jos patinka.“
„Mūsų ligoninėje kepenų transplantacijos operacijų atlikta beveik 130. Pvz., pernai atlikome 16 tokių operacijų, o šiaip per metus būna 10–12 kepenų transplantacijos operacijų“, – teigė „Tautos gydytojo“ rinkimuose nominuotas medikas.
Jis pridūrė – šios operacijos nėra labai dažnos, lyginant su visų atliekamų operacijų skaičiumi, be to, joms reikia ir specialaus pasimokymo, ir pasiryžimo, ir noro.
Per metus atliekama keli šimtai operacijų
J. Špūro teigimu, seniau pateikdavo ataskaitas, skaičiuodavo, kiek kas per metus atlikdavo anestezijų: „Skaičiai priklauso nuo to, kokių operacijų daugiau, – jei daugiau smulkių operacijų, per metus galėjo būti apie 500–600 anestezijų. Kas dirbdavo su ilgiau trunkančiomis operacijomis, per dieną atlikdavo vieną ar dvi anestezijas, o tie, kurie dirbdavo su smulkesnėmis operacijomis, per dieną atlikdavo ir 6, ir 10 anestezijų. Šiaip ar taip, per 40 metų [darbo] susidaro įspūdingas skaičius [anestezijų].“
Pasak mediko, sudėtingų operacijų per keliasdešimt metų darbo būta, ir nemažai, kita vertus, „kai vyksta sudėtingos operacijos, kai yra sunkūs ligoniai, kai būna didžiuliai nukraujavimai ir pan., o viskas sėkmingai pavyksta, jauti didesnį moralinį pasitenkinimą“.
Ilgiausiai trunkanti anestezija ir jos poveikis žmogaus organizmui
Viena iš ilgiausiai trunkančių anestezijų, anot gydytojo, ir būtų atliekant kepenų transplantacijos operaciją, jos trukmė – apie 15 valandų.
Be abejonės, medikui teko girdėti sklandantį mitą, kad narkozė trumpina gyvenimą; šį mitą jis taip pakomentavo: „Narkozė atliekama, siekiant išgydyti žmogų nuo kokios nors ligos. Jei nėra komplikacijų, jei ji atliekama su šiuolaikiniais vaistais, jei žmogus išgydomas, jo gyvenimas dėl narkozės tikrai nesutrumpėja.“
„Jei įvyksta rimtų komplikacijų, – o jų pasitaiko, – tada, žinoma, gali ir patrumpinti gyvenimą“, – šyptelėjo medikas.
Kaip anestezijų per savo gyvenimą galėtų pakelti žmogus
Gydytojo anesteziologo reanimatologo J. Špūro teigimu, neįmanoma įvardinti, kiek per gyvenimą žmogus galėtų pakelti anestezijų – jų daroma tiek, kiek reikia. „Pavyzdžiui, gydant nudegimus, visi perrišimai daromi su anestezija, tad anestezijų pacientui atliekama tikrai daug – tiesiog toks poreikis“, – pateikė pavyzdį medikas.