Vieną iš DELFI projekto „Tautos gydytojas“ lyderių kalbinau antrą popiet ir jis jau buvo atlikęs penkias operacijas. Balse girdėjosi ne nuovargis, o meilė savo darbui, pacientams ir noras perduoti kuo daugiau žinių, kad šie apskritai rečiau gultųsi ant operacinio stalo.
Interviu su Respublikinės Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėju – apie kraujagyslių sveikatą, laiko svarbą ir buvimą žingsniu priekyje.
– Ruošiantis interviu, gydytojau, akys vis užkliūdavo už skambių antraščių apie jus – „Panevėžyje atliko unikalią operaciją“. Ar jūsų darbas kasdien toks spalvingas? Ką apskritai veikia intervencinis radiologas?
– Atlieku tokias operacijas/intervencijas, kurios susijusios su kraujagyslėmis (pagrinde – arterijomis, pavyzdžiui, galvos, kojų, kepenų, inkstų, viską, išskyrus širdies kraujotaką, kuria jau rūpinasi kardiologai). Mano darbo sritis prasideda galva ir baigiasi kojų pirštais.
Intervencijos būna dviejų dalių. Viena, kai tu atidarai kraujagyslę, esant užsikišimui, susiaurėjimui, aterosklerotiniams pakitimams, susidarius trombui, jį ištrauki. Antra dalis – kraujagyslių uždarymas. Pavyzdžiui, žmogui įvyksta galvos aneurizma – plyšta kraujagyslė. Gydytojas su specialiais stentais arba tam tikromis spiralėmis uždaro plyšimą.
– Ar jūsų darbai dažnai būna suplanuoti, ar, priešingai, kone visi pacientai atvyksta itin sunkios būklės, kai reikia gelbėti „čia ir dabar“?
– Būna ir taip, ir taip, bet dažniau tenka įsikišti skubiai. Jei žmogus susirgo insultu, reikia veikti greitai – galima „įeiti“ per kirkšnies arteriją, „nukeliauti“ iki smegenų ir ištraukti krešulį. Plyšus aortai irgi negalima delsti, ją reikia pakeisti dirbtine kraujagysle. Gal kiek mažiau nei pusę visų atvejų sudaro planinės operacijos.
– Ar žmogus junta kraujagyslių ligų užuomazgas?
– Jei problema įvyko galvos smegenų kraujagyslėse, žmogus tai pajaučia tą pačią akimirką. Jis gali tiesiog nukristi ir pusė jo kūno bus paralyžiuota. Kojos kraujagyslės bėdos neretai išsiduoda skausmu – žmogus eina ir pajaučia turįs sustoti dėl jį nutvilkiusio skausmo. Pailsėjęs vėl gali eiti. Prieš aortos plyšimą irgi gali nieko nejausti. Tiesa, vienokie ar kitokie požymiai kažkur vis tiek išlenda ir viskas priklauso nuo problemos vietos, žmogaus organizmo.
– Kokio amžiaus pacientus dažniausiai operuojate?
– Jauniausias mano pacientas, kuriam plyšo galvos kraujagyslė, buvo trijų dienų. Vyriausias – lygiai šimto metų. Žinoma, aterosklerotiniai pakitimai įvyksta vėlyvame amžiuje. Šiandien iki pietų jau turėjau penkis pacientus, jų amžiaus vidurkis daugmaž 60 metų.
– Kas yra didžiausi kraujagyslių priešai? Genetika? Gyvenimo būdas?
– Genetika turi reikšmę bet kuriai ligai, bet turime rūpintis tuo, ką galime pakeisti. Rizikos faktoriai yra ne naujiena ir daugeliui žinomi – antsvoris, rūkymas, prasta mityba ir t.t. Dažną ligą – aterosklerozę (tai nepastebimai besivystantis arterijų standėjimo bei siaurėjimo procesas) galime nutolinti arba išvengti koreguodami rizikos faktorius, tačiau vis garsiau kalbama, kad galvos smegenų aneurizmai daugiau įtakos turi genetika (įgimta būsena, leidžianti išsivystyti išsiplėtimui).
– Ar būna jūsų darbe siurprizų, kai atveri kraujagyslę ir nustembi, kaip šis žmogus dar gyvas?
– Pamenu vieną atvejį. Į galvą veda keturios kraujagyslės. Yra buvę, kad žmogus nebeturi beveik nė vienos, o gyvas, vaikšto ir dar pakankamai intelektualus. Kita vertus, kartais ir mažytei kraujagyslei užsikimšus žmogus gali greitai numirti.
Didelių siurprizų nebūna, nes viską matome tiesiogiai – praktiškai visos mūsų operacijos atliekamos per dūrį dešinėje kirkšnyje (ši vieta mums techniškai patogiausia, nors kardiologai, pavyzdžiui, intervencijas daro per stipininę radialinę rankos arteriją). Įvedus specialų kateterį per ten gali „nueiti“ į bet kurią organizmo kraujagyslę – pradedant galva ir baigiant kojų pirštų kraujagysle.
– Ar seniai jau dirbate šioje srityje? Kaip kito intervencinė radiologija, kiek ji pavaldinė medicinos progresui?
– Dirbu jau nuo 2002 metų. Ši sritis, galima sakyti, šiais laikais eina prieky visos medicinos. Pas mus progresas yra pats ženkliausias. Prieš 5–6 metus dar niekas netraukė galvos smegenų trombo, o šiandien tai įprastas dalykas ir pagalbą galime suteikti per 24 valandas. Anksčiau žmogus tiesiog rizikuodavo likti paralyžiuotas, o šiandien jis gali jau vos ne tą pačią dieną vykti namo.
Tendencijos tokios, kad daromi vis mažesni pjūviai, žmogui norima pakenkti kuo mažiau. Visos tobulėjančios priemonės mus įgalina padaryti taip, kad, kaip minėjau, per kirkšnį padarai smulkiausios 2 milimetrų galvos kraujagyslės operaciją. Juk neturėdami dabartinių pasiekimų turėtume atverti galvą, nuimti kaulą – matote, koks nežmoniškas skirtumas?
– Tai medikai, vadinasi, iš savo pusės siūlo labai daug ir žmonių atsakomybė padaryti savo dalį ir kuo ilgiau išlaikyti sveikas kraujagysles.
– Tikrai, taip. Didžiausias „peilis“ kraujagyslėms yra aterosklerozė. Ji gali paveikti bet kurį organą, pradedant galvos smegenimis ir baigiant blauzdos kraujagyslėmis. Kaip nutolinti šią ligą jokia ne paslaptis. Viską žinome, bet ignoruojame.
– O kodėl jūs tapote intervencinis radiologas? Kuo jus traukia toks darbas?
– Darbas su rentgeno spinduliuote, galima sakyti, kenksmingas, bet viską atperka tas progresas, kurį kasdien matau. Čia daugiausia inovacijų, todėl gali padėti dar daugiau žmonių. Atveža žmogų, kuris praktiškai nei šneka, nei juda, o ištraukus smegenų krešulį, jis akimirksniu tampa sveikas. Tokio efekto jokiose kitose operacijose nepamatysi.
Be to, ir blogų išeičių čia minimaliai. Dirbu 17 metų. Tenka operuoti apie 3 tūkst. pacientų, o mirtys įvyksta labai retai. Negali sakyti, kad viską darai idealiai – juk ne Dievai esame. Bet stengiamės ir atvejų, kai žmogus mirtų ant operacinio stalo praktiškai nebūna.
Specialią „Tautos gydytojo" platformą rasite čia:
Už savo numylėtinius balsuokite iki gegužės 26 dienos.