Važiuoti tenka toli, bet gydytojas R. Gulbinas teigia, kad jam tokia kelionė patinka: „Gatvės būna tuščios, kai anksti išvažiuoji, vėlai grįžti – kamščių nelieka“.
Varėnos rajone gydytojas ne tik dirba. Čia ir jo gimtinė. R. Gulbinas tikina nesigailintis sprendimo dirbti ne sostinėje. Juokauja, kad Vilniuje įsidarbins, kai jau amžius nebeleis tiek važinėti. O darbas Varėnoje jam teikia daug pasitenkinimo.
Pacientai gydytoją R. Gulbiną taip pat myli ir net nominavo portalo „Delfi“ organizuojamuose rinkimuose „Tautos gydytojas“, Šeimos gydytojo kategorijoje. Šis medikas yra vienas iš daugiausiai balsų surinkusių šeimos gydytojų. Su visais pretendentais galima susipažinti čia. Nugalėtojai bus paskelbti sausio 26 dieną „Delfi“ portale.
Jaučiasi savo vietoje
Gydytojas R. Gulbinas prisiminė, kad jam mokykloje gerai sekėsi gamtos mokslai, ypač chemija. Dar svarstęs, kokį kelią būtų geriausia pasirinkti, bet artimieji įkalbėjo tapti mediku.
Baigęs mokslus, gydytojas grįžo dirbti į gimtąją Varėną.
„Buvau priverstas grįžti. Susirgo mama. Tėvukas liko vienas ir reikėjo kažkam su juo būti“, – atviravo R. Gulbinas.
Portalo „Delfi“ pašnekovas pridūrė visiškai nesigailintis, kad grįžo dirbti į gimtuosius kraštus.
„Jaučiuosi savo vietoje, ten, kuri ir turėčiau būti“, – neabejojo medikas.
Geriausia pradėti karjerą provincijoje
Tiesa, kaip pastebėjo R. Gulbinas, jauni gydytojai nesiveržia dirbti į tokius nedidelius miestelius, kaip Varėna. Jokia paslaptis, kad regionuose trūksta gydytojų. Visi jauni medikai nori dirbti dideliuose miestuose.
„Bet regionuose yra tokia gera praktika, tokie mokslai praeinami – daug geriau negu mieste. Regione gauni pacientą ir nėra tau „po ranka“ nei kardiologo, nei pulmonologo – turi skaityti ir žiūrėti, kaip pagelbėti jam dabar, kol sulauks specializuoto daktaro“, – aiškino medikas.
Pašnekovas visiems būsimiems medikams rekomendavo pradėti karjerą provincijoje.
„Po kelių metų galėsi eiti dirbti į miestą ir tikrai nepražūsi: ir susiūsi žaizdą, ir išmoksi akispūdį matuoti“, – privalumus vardijo medikas.
Šeimos gydytojai turi sužiūrėti viską
R. Gulbino teigimu, jo specialybė ypatinga tuo, kad šeimos gydytojas ilgą laiką stebi savo pacientus, renka žinias apie jų sveikatos būklę ir mato visumą, geriausiai žino, kaip gydyti pacientą vieno organo ligą taip, kad nepakenktų kitur.
„Aišku, kai tie pacientai jau nuo seno žinomi, su jais ne vien apie ligas pasikalbi, bet ir kaip sekasi namuose, paklausi, kaip laikosi jų vaikai, ką darėt.
Mane labai erzina, kad dabar, jeigu vienas specialistas yra kairės rankos didžiojo piršto gydytojas, tai kito skaudančio piršto jau negydys. Mes, šeimos gydytojai, turime viską žiūrėti“, – ironizuodamas palygino šeimos gydytojas.
Į prevencines programas vilioja gudrumu
Pasidomėjus, ar šeimos gydytojų sprendimais pacientai pasitiki, o gal reikalauja siųsti pas tam tikros srities specialistus, R. Gulbinas svarstė, kad viskas priklauso nuo paciento.
„Tie, kurie anksčiau buvo įpratę, kad jei širdis, tai gydo kardiologas, jei plaučiai, eina pas pulmonologą, jie ir toliau nori pas specialistus eiti, pasitikslinti, ar šeimos daktaras gerai padarė. O jaunesnė karta jau labiau pasitiki šeimos daktaru“, – pastebėjo gydytojas R. Gulbinas.
Paklaustas, kaip žmonės rajone žiūri į prevencines programas, gydytojas apgailestavo: „Moterys labai jau vangiai eina į krūtų vėžio prevencines programas. Sako: „Man nieko neskauda, aš nieko nejaučiu ir niekur neisiu“. Jų reikia prašyti: „Pabandome, padarome pirmą kartą atskaitos tašką“. Tikrai reikia labai įkalbinėti“.
Gydytojas, anot pašnekovo, turi „truputėlį apgaulės būdu“ sugebėti įtikinti žmogų, kuriam „nieko neskauda“, sudalyvauti prevencinėse programose.
„Labai daug žmonių ateina tikrintis, sakydami: „Aš jau žinau, kas man yra!“ Bet reikia irgi šiek tiek gudrumu nukreipti ta linkme, kuria reikia“, – kalbėjo medikas.
Keisti gyvenimo būdą pasiryžta retas
Gydytojas R. Gulbinas pastebėjo, kad sunku žmones ne tik paskatinti prevenciškai pasitikrinti, bet ir keisti gyvenimo būdą: „Labai daug kas nesupranta, kad daugiau nei pusė sveikatos priklauso nuo gyvenimo būdo. Tokie dalykai, kaip judėjimas, mityba, jiems yra sunkiai suvokiami.
Jauni keičia gyvenimo būdą, bet iš vyresnių – labai retas. Ir, jeigu kuriam pavyksta, labai džiaugiasi, kad daugiau judėti pradėjo, atsisakė blogo maisto ir pamatė rezultatus. Bet tie rezultatai pasimato labai negreitai. Neištveria jie tiek“.
Kai kuriuos pacientus daugiau pajudėti motyvuoja išmanieji laikrodžiai, tiesa, šeimos gydytojas įspėja: jų rodmenys yra tik tam tikra orientacija, bet nereikėtų jų priimti kaip 100-procentinės tiesos.
Paklaustas, kiek žingsnių rekomenduotų nueiti per dieną, kad pasijaustų nauda sveikatai, gydytojas atsakė: „Vyresniems rekomenduoju neiti ne mažiau kaip 5 tūkst. žingsnių per dieną, tiems, kurie žvalesni, siūlau nueiti 8 tūkstančius. Nesakau nueiti 10 tūkst., nes kartais jų fizinės galimybės tiek neleidžia. Bet vis tiek primenu judėti ir nevalgyti visokių pusgaminių, gaminti kažką natūralesnio, neužkimšti organizmo sintetika“.