Moterys serga ir miršta nuo ŠKL dešimtmečiu vyresnės lyginant su vyrais.
Tačiau šį kartą pakalbėsiu apie mažiau žinomą, tačiau naują rizikos veiksnį – oro taršą.
Kodėl niekaip negalime nusimesti užgriuvusios mirtinos ŠKL naštos?
Per praėjusius 100 metų tik vieną kartą kardiovaskulinės ligos buvo užleidusios mirties priežasčių lyderystę kitai patologijai – tai atsitiko 1918 metais per pasaulinę gripo pandemiją. Nepaisant, kad per pastarąjį amžiaus ketvirtį mirčių nuo kardiovaskulinių ir vėžinių ligų dažnumo santykis sumažėjo kone per pusę, tačiau mirtingumas nuo išeminės širdies ligos ir insulto daugelyje pasaulio kraštų tebeauga, o sergantieji jaunėja. Vis dažniau klinikinėje praktikoje tenka susidurti vos į trečią dešimtį įžengusiais jaunais pacientais, jau patyrusiais miokardo infarktą ar netgi klinikinę mirtį dėl širdies ligos.
Ir bemaž visais atvejais nustatome, kad šių pacientų tėveliai, seneliai buvo sirgę ar mirę dėl ŠKL, patys sergantieji rūkė, turėjo nekoreguotus, neretai vidutiniškai padidintą cholesterolio koncentraciją ar arterinį kraujospūdį. Ir dėl to niekada nesikreipę į savo šeimos gydytoją. Kita vertus, neretai ir mes, gydytojai, vis dar nesurandame efektyvių instrumentų, kaip motyvuoti ir įtikinti pacientą rizikos veiksnių koregavimo būtinumui. Šiandien jauniems žmonėms išreikšti rizikos veiksniai, tikėtina, reikšmingai sąveikauja su įvairių ŠKL rizikos veiksniais, įskaitant ir naujuosius modifikuojamus rizikos veiksnius, pvz., oro, patalpų užterštumas, elektroninės cigaretės ir kt.
Kodėl oro užterštumas įvardijamas nauju rizikos ŠKL veiksniu?
Iš tiesų, oro tarša tampa vienu iš svarbiausių naujųjų ŠKL rizikos veiksnių, ypač didmiesčių, industrinių miesto zonų gyventojams. Užterštumas kietosiomis nanodalelėmis, kurių skersmuo keletą kartų mažesnis už žmogaus plauko storį (dažniausiai matuojamos KD10 / KD2,5 – smulkiosios kietosios dalelės, kurių aerodinaminis skersmuo ne didesnis nei 10 mikronų / arba 2,5 mikronai), tampa vienu iš pagrindinių mirštamumo ir sergamumo priežasčių visame pasaulyje.
Dauguma žmonių patiria nuolatinę nanodalelių ekspoziciją, viršijančią PSO rekomenduojamas normas (KD2,5 < 10 mikrog/m3). Pavyzdžiui, 2019 m. kovo mėn. 7 dienos bemaž visos Aplinkos apsaugos agentūros oro kokybės tyrimų stotys fiksavo KD10 paros normos viršijimus visoje Lietuvoje, o didžiausias nuokrypis nuo normos buvo Kauno Petrašiūnuose, Klaipėdos Šilutės plente, Panevėžio centre. Tyrimais įrodyta, kad žmogui būnant 2 valandas intensyviai užterštoje aplinkoje organizme prasideda trombo formavimasis. Dėl šio nevaldomo ir progresuojančio rizikos veiksnio nusinešamos mirčių skaičius 2050 m., manoma padvigubės, ir ateityje galimai tai laikysime tokiu pat svarbiu rizikos veiksniu, kaip ir padidėjusi cholesterolio koncentracija, arba padidintas arterinis kraujo spaudimas.
Didžiausią dėmesį į opią užterštumo problemą prieš keletą metų atviru laišku Vyriausybei atkreipė 100 Belgijos gydytojų, pabrėždami, kad oro užterštumas didina infarkto, insulto, ritmo sutrikimų, plaučių vėžio išsivystymo rizikas, didesnį kraujo vėžio (leukemijų) skaičių vaikams, bronchų astmos, lėtinių bronchitų, alergijos atvejų padidėjimą, netgi priešlaikinio nėštumo, mažesnio svorio kūdikius gimdant, o vyresniems žmonėms pažintinių funkcijų blogėjimą. Taip pat įrodė, kad tai susiję su daugiau nei 20 proc. bronchitų paūmėjimų bronchų astma sergantiesiems vaikams, arba bemaž kas trečio miokardo išsivystymą sergančiajam išemine širdies liga. Kartu tai inspiravo Belgijoje priimti dekretą ir dėl patalpų oro kokybės. Taigi, mūsų visų supratimas apie oro užterštumo supratimą didėja.
Ar įmanoma išvengti užterštumo oro poveikio sveikatai?
Didžiausią reguliavimą, žinoma, gali įnešti Vyriausybių programos. Viena iš jų, su kuria dabar susiduriame, tai ir Lietuvoje svarstomi nutarimų projektai apmokestinant automobilius pagal jų taršos lygius, o kai kuriose ES šalyse (pvz., Belgija) priimtas sprendimas nuo 2030 m. visai uždrausti dyzelinius variklius.
Gyventojams pagal galimybes rekomenduojama vengti užterštų zonų, rinktis alternatyvius judėjimo maršrutus. Įrodyta, kad pvz., dviratininkui dėl tankesnio kvėpavimo kietųjų dalelių įkvepia mažiau. Ir priešingai, automobilio vairuotojui patekus į spūstį ir sėdint automobilyje, kietųjų dalelių įkvepiama tris kartus daugiau. Arba prisiminkime praėjusios vasaros įvykius, kuomet Klaipėdos miesto centrinė dalis buvo užteršta iš jūros uosto krovos terminalo kylančiomis juodosiomis dulkėmis ir kaip vangiai buvo ginama bendruomenės teisė į sveiką aplinką.
Visgi koks galėtų būti sveikos širdies receptas jauno amžiaus pacientui?
- Organizmo ekspozicija oro užterštumui labai svarbu, tačiau turi prisiminti ir kitus didžiuosius rizikos veiksnius bei jų valdymą:
- sulaukus 25 m. pas šeimos gydytoją įsivertinti kardiovaskulinę riziką. Jos nesant, vertinimą kartoti naujai kas 5 metus.
- Išsitirti blogojo cholesterolio koncentraciją, žinoti savo AKS dydį.
- Visiškai atsisakyti greitos kulinarijos ir konditerijos gaminių, turinčių transriebalų.
- Atsisakyti bet kokių tabako gaminių.
- Būti fiziškai aktyviu. Ankstesnė nuostata „bet koks fizinis aktyvumas geriau negu jokio“ keičiama į rekomenduojamas 150-300 min/savaitę atliekant vidutinio intensyvumo fizinį krūvį, arba 75-150 min/savaitę atliekant intensyvią fizinę veiklą.
- Sergantiesiems širdies liga labai svarbus vaistų vartojimo drausmingumas, neretai, 5-6 rūšių skirtingų vaistų vartojimas iki gyvenimo pabaigos.