Šeimos gydytoja Marija Žalinkevičienė – nominuota portalo „Delfi“ organizuojamame konkurse „Tautos gydytojas“, išties daug balsų surinkusi medikė.
Nominuoti konkursui „Tautos gydytojas“ savo mėgstamą gydytoją, slaugytoją, vaistininką, greitosios medicinos pagalbos mediką, gydymo įstaigą ir skirti savo balsus galite čia.
Norėjo tapti vaikų gydytoja arba daželio auklėtoja
Į tradicinį klausimą, kas paskatino rinktis medikės profesiją ir kada pajuto norą gydyti žmones, M. Žalinkevičienė atsakė, kad tokių minčių kilo dar mokantis mokykloje ir kad nuo pat mažens norėjo dirbti su vaikais.
„Nuo mokyklos laikų norėjau būti arba vaikų gydytoja, arba vaikų darželio auklėtoja“, – teigė konkursui nominuota šeimos gydytoja ir pridūrė – veikiausiai apsisprendimą lėmė tai, kad jos aplinkoje, tarp artimųjų buvo ne vienas gydytojas.
„Vaikų ligų gydytoja ir buvau nuo 1980 m. iki 2000-ųjų. Paskui – jau ir šeimos gydytoja“, – pasakojo M. Žalinkevičienė.
Paklausta, ar nustebino nominacija konkurse ir gausiu balsų skaičiumi išreikštas pacientų dėmesys bei, tikėtina, dėkingumas, medikė kukliai atsakė – netikėta, tačiau „be abejo, smagu ir malonu“.
Džiugina ryšys su pacientais
Keliasdešimties metų profesinę patirtį sukaupusi medikė šiltai kalba apie pacientus, iš kurių daugelį pažįsta nuo mažų dienų, o bėgant metams ėmė gydyti jau ir jų atžalas. M. Žalinkevičienė pasakojo, kad 1980 m. pradėjo dirbti tuometinėje „Dainavos“ poliklinikoje ir gydė keliuose bendrabučiuose gyvenančių jaunų porų vaikus. Vėliau, statantis Kauno Šilainių mikrorajonui, daugelis pirmųjų gydytojos pacientų atsikraustė į šį rajoną gyventi ir lankosi pas ją.
„Šilainiuose dirbu nuo 1986 m., daug kas atkeliavo net iš to Dainavos rajono, iš tų bendrabučių, tad daugelį žmonių šitiek metų pažįstu“, – pasakojo medikė.
Pokalbio metu ji ne kartą akcentavo labai branginanti ryšį su savo pacientais.
„Būdavo, vaikai ūgteli, juo paauglius išleidi [pas kitą gydytoją], visada būdavo labai gaila išsiskirti. O dabar, kai esu šeimos gydytoja, tie vaikai užauga ir jau savo vaikus atveda – tad labai smagu, malonu. Aš juos vadinu savo anūkais. Kai kuriuos [pacientus] mačiau nuo pat pirmųjų gyvenimo dienų – kai buvo naujagimiai, paskui [suaugę tie žmonės] ateina su savo vaikais. Labai svarbu, kad išlieka ryšys, kad galime toliau bendrauti“, – džiaugėsi gydytoja.
Vaikai įneša daug džiaugsmo
Paklausta, kaip sekasi susitarti su mažaisiais pacientas, juk vaikai neretai bijo gydytojų, M. Žalinkevičienė nedvejodama atsakė: „Visko būna, bet man patinka bendrauti su vaikučiais. Vaikai įneša daug džiaugsmo. Kai ateina vaikutis, visada smagu. Visko pasitaiko – kartais įsibaiminę garsiai verkia, šaukia ir nieko negirdi... Kita vertus, labai gera pelnyti vaikų pasitikėjimą – kai ateina, apsikabina.“
Darbas su kiekvienos amžiaus grupės pacientais įdomus
Medikė sako esanti patenkinta, dirbdama šeimos gydytoja ir gydydama įvairaus amžiaus pacientus – nuo pat mažiausiųjų iki garbaus amžiaus žmonių, tarp kurių yra ir 97 bei 98 m. pacientų.
Paklausta, su kokiais nusiskundimais dažniau kreipiasi suaugę pacientai, atsako: „Negalavimų būna labai įvairių, sunku net išskirti. Būna ir peršalimo, apskritai – įvairiausių ligų. Dėl to ir dirbti įdomu, kad tenka susidurti su įvairiais nusiskundimais. Įdomu dirbti su kiekviena amžiaus grupe – ir su vaikais, ir su suaugusiaisiais, ir su vyresnio amžiaus žmonėmis.“
„Daug metų juos pažįstu, dauguma jų man – kaip savi. Pažįstu gerai daugelį šeimų, žinau jų istorijas, daug metų pažįstu visą šeimą, neretai tada ir apie ligą spręsti lengviau, kai žinau vaikų tėvelius, net ir senelius. Apskritai seniau tekdavo dažnai vykti pas žmones į namus, dar dirbdama vien su vaikais jau pažinojau ne tik jų tėvus, bet senelius – nes jie dažnai būdavo su vaikučiais.
Paskui, kai tapau šeimos gydytoja, daugelis ir perėjo pas mane. Žodžiu pažinojome visi vieni kitus“, – pasakojo gydytoja.
Giria šiuolaikinius vyrus
Paklausta, ar žmonės prašo patarimų apie gyvenseną, apie sveikesnę mitybą, M. Žalinkevičienė atsako – žinoma, pasikalba su pacientais ir apie tai, nors laikas gana ribotas, tempas spartus, o krūvis didelis.
Ji pabrėžė – vienas dalykas patarti, o kaip žmonėms sekasi tų patarimų laikytis – kitas klausimas. Medikė prisimena atvejų, kai, jos paskatinti, pacientai ir rūkyti metė, tiesa, kai kas vėliau „atkrito“.
„Jaunesni žmonės yra stipriai apsiskaitę, internete patys susiranda daug informacijos. Jauni žmonės, jauni tėveliai be galo daug skaito, domisi, gražu žiūrėti, kaip jie domisi, kaip visą žino“, – džiaugėsi savo pacientų sąmoningumu M. Žalinkevičienė.
Gydytoja teigė, kad ją ypač žavi jauni tėveliai, vyrai – jie aktyviai dalyvauja vaikų auginime, rūpinasi, nė trupučio nesidrovi pakeisti mažyliams sauskelnes. „Gal anksčiau vyrai drovėdavosi“, – svarsto gydytoja ir priduria, jog dabar pastebi kitokią tendenciją – dauguma jaunų vyrų noriai rūpinasi mažomis savo atžalomis.
Gydytojos kabinete – mini biblioteka iš mėgstamų knygų
Medikė sako, kad džiugina ne tik darbas bei ryšys su pacientais, bet ir jaukūs, draugiški santykiai su kolegomis, o su jais medikė dalijasi savo skaitytomis knygomis savo mini bibliotekoje, kurią turi įrengusi spintoje savo kabinete.
„Darbe turiu pilną spintą knygų – perskaičiusi tas knygas, kurios man patiko, atsinešu į darbą. Jei žmogui niūresnė nuotaika, pasiūlau kokią nors lengvesnę, linksmesnę knygą. Jeigu man knyga nepatinka, aš jos čia nenešu, darbe laikau tik tas, kurios man patinka, šioje knygų spintoje – tik tos knygos, kurias aš skaičiau, kurias, remdamasi savo įspūdžiais, galiu parekomenduoti.
Kai kurios knygos nemenkai suskaitytos, pvz., knygos „Septynios seserys“ net viršeliai nutriušę.
Būna, net paraginu – skaityk greičiau, eilė. Ne tik kolegės, bet ir vaistininkės iš vaistinės ateina pasikeisti knygų, juokauja – atėjome į biblioteką knygų“, – pasakojo šeimos gydytoja.
„Man labai patinka mano darbas, myliu savo žmones“, – pokalbio pabaigoje pridūrė gydytoja M. Žalinkevičienė. – Ateinu į darbą ir man be galo gera, darbe mes šiltai, kaip šeima gyvename, vieni kitiems padedame, o tai yra labai svarbu.“