Apie šios naujovės pritaikomumą ir proveržį medicinoje šį penktadienį kalbėjo Kauno klinikų specialistai ir užsienio šalių universitetų ir universitetinių ligonių lektoriai tarptautinėje hematologijos ir onkologijos konferencijoje „Ląstelinė terapija – naujos gydymo galimybės horizonte“, rašoma pranešime spaudai.

„Šiais laikais medicina kiekvieną dieną daro milžinišką pažangą: daugybės bazinės, klinikinės medicinos specialistų pastangų dėka jau praėjusiais metais ne tik moksliniuose tyrimuose, bet ir klinikinėje praktikoje leista naudoti ląstelių terapiją, gydant kai kurias kraujo vėžio formas. Iki šiol medicinoje naudojami vaistai daugiausiai buvo įvairios cheminės, biologinės medžiagos – jos sergančio žmogaus organizme daro naudingą ir gydantį poveikį. Ląstelių terapijos atveju kalbame apie naujo tipo, naujos kartos vaistus – genų inžinerijos, kitais sudėtingais metodais perprogramuotos to paties ar kito žmogaus ląstelės, kurios priverčiamos kovoti prieš vėžį. Pirmieji rezultatai labai daug žadantys, todėl svarbu, kad lyderiaujantys šioje srityje pasaulio ekspertai, kurie aktyviai dalyvauja kuriant šiuos naujus metodus, šiandien Kaune apie tai kalba, dalinasi idėjomis ir patirtimi“, – konferencijos ir ląstelių terapijos svarbą pabrėžė Kauno klinikų generalinis direktorius prof. habil. dr. Renaldas Jurkevičius.

prof. Elona Juozaitytė (kairėje), prof. Dietger Niederwieser, prof. Sandra Lejniece

Mokslininkai ir gydytojai siekia imunines žmogaus ląsteles išgryninti, padauginti ir pakeisti jų savybes taip, kad jos efektyviau nugalėtų onkologines ligas ir infekcijas – tai ir vadinama ląstelių terapija. Šis naujas ir pažangus gydymo metodas turi didelį potencialą ir yra itin perspektyvus, teigia prof. Dietger Niederwieser, Leipcigo universiteto Onkologijos ir hematologijos klinikos vadovas, šiandien tapęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto vizituojančiu profesoriumi. „Ląstelių terapija – tai novatoriškas įvairių ligų gydymo būdas, kuris palaipsniui ateina į klinikinę praktiką. Ši terapija jau kuris laikas yra tiriama daugumos Europos šalių mokslininkų. Kai kurių ligų, pavyzdžiui, autoimuninių ligų gydyme, ląstelių terapijos metodas jau įrodė savo pranašumą prieš kitus gydymo metodus. Po 20 metų intensyvaus vystymo, ląstelių terapija pasiekė reikšmingus rezultatus gydant ir virusines ligas, todėl galime sakyti, jog šis terapijos metodas ateityje bus įtvirtintas klinikinėje praktikoje, gydant įvairaus spektro ir sudėtingumo ligas“.

Ląstelių terapija yra ypač svarbi sergančiųjų kraujo onkologinėmis ligomis – leukemija, mielomine liga, limfoma – gydymui, o tai taip pat tyrinėjama ir solidinių navikų modernaus gydymo kryptis. Ekspertų teigimu, ląstelių terapija gali būti pasitelkiama gydant neurologines, gastroenterologines ir autoimunines ligas. Kaip pasakoja Nefrologijos klinikos gydytojas nefrologas prof. Romaldas Mačiulaitis, ląstelių terapijos ištakos slypi kamieninių ląstelių transplantacijoje, o per pastaruosius 15 metų Europoje susiformavo kelios svarbiausios kryptys ir buvo įvardintos būtinos sąlygos, įgyvendinant ląstelių terapijos metodą.

Viena iš jų yra ta, kad jei ląstelės panaudojamos ne tiems patiems tikslams, kurie taikomi jas transplantuojant, jos turi atitikti reikalavimus, keliamus vaistams, šiuo atveju – pažangios terapijos vaistams. Pavyzdžiui, jei kaulų čiulpų ląstelės naudojamos ne persodinti kaulų čiulpus iš vieno paciento kitam, o gydyti širdies ligą, kaulų čiulpų ląstelės turi būti paruoštos pagal specialiuosius reikalavimus. Vienas iš tokių reikalavimų – geros gamybos praktika.

Konferencijos dalyviai

Ekspertai tarptautinės konferencijos metu diskutavo apie kamieninių ląstelių poveikį, atstatant pažeistas įvairių organų ląsteles, – tai vadinama regeneracine medicina, kuomet kamieninių ląstelių pagalba bandoma atstatyti ar pagerinti įvairių ligų metu pakenktas organų funkcijas. Šios medicinos sritys yra naujos, inovatyvios, dinamiškai besivystančios, reikalaujančios įvairių sričių specialistų (mokslininkų, gydytojų) bendradarbiavimo.

Tiubingeno universitetinės Vaikų ligoninės Onkologijos ir hematologijos departamento prof. Peter Lang dėkojo už puikią konferencijos programą ir džiaugėsi galėdamas su kolegomis pasidalinti patirtimi. „Ląstelių terapija yra neįkainojama pagalba pacientams, kuriems buvo atlikta kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija. Po šios procedūros pacientams kartais gali kilti virusinės komplikacijos – įvairios infekcijos. Kadangi tokių infekcijų gydyti cheminiais vaistais kartais neįmanoma, atradome, kad iš kamieninių donoro ląstelių galima paimti specialiąsias sveikas ląsteles, jas padauginti ir perkelti pacientui, kuriam buvo atlikta transplantacija. Tai yra visiškai naujas ir saugus metodas, užtikrinantis spartesnį paciento sveikimą ir didesnę procedūros sėkmę“.
Hematologijos skyriaus vadovas doc. Rolandas Gerbutavičius aiškino, jog ląstelių terapijoje svarbus vaidmuo tenka ir vienai iš ląstelių grupių. Ląstelę modifikuojant specialiosios technologijos pagalba, ji pati gali sunaikinti tam tikras vėžines kraujo ląsteles. „CAR-T yra iš sergančiojo asmens surinkta, laboratorijoje padauginta ir specialių technologijų pagalba pakeista imuninės sistemos ląstelė – T limfocitas, suteikiant jam svarbių savybių, leidžiančių CAR-T sunaikinti tam tikras kraujo vėžines ląsteles. Šiuo metu jos sėkmingai naudojamos gydant vaistams atsparią ūminę limfoblastinę leukemiją, difuzinę didelių B ląstelių limfomą ir mielominę ligą“.

Kauno klinikų organizuota konferencija subūrė įvairių sričių specialistus – hematologus, onkologus, neurologus, ląstelinės ir molekulinės terapijos specialistus – siekiant parodyti, kad šioje medicinos srityje yra būtinas daugelio specialistų bendradarbiavimas ir daugiadisciplininis požiūris. Proveržis vienoje srityje skatina ir gerina kitų medicinos sričių vystymąsi, tokių kaip minėta ląstelių terapija ir regeneracinė medicina, – tai ir yra medicinos ateitis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį. Daugiau informacijos Taisyklėse ir info@delfi.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (13)