Siūlo konkurencingą atlygį
„Pavyko suburti gerą gydytojų kolektyvą. Mūsų kolektyvas yra draugiškas. Baigėme metus „su pliusu“, tuo labai džiaugiamės. Manau, kad toks ligoninės modelis yra pavyzdinis. Mūsų kolektyvo gali pavydėti kitos ligoninės“, – šypteli jis. Jis bei Molėtų ligoninė buvo nominuoti išskirtiniame DELFI projekte „Tautos gydytojas“.
Pasiteiravus, kuo tokia ypatinga Molėtų ligoninė, V. Grigas tikina, kad ji – reikalinga rajono žmonėms. „Ypač vyresnio amžiaus, kurių yra didžiausia koncentracija rajonuose. Mes užsiimame ne tik stacionariniu gydymu, bet ir ambulatoriniu ištyrimu. Atliekame rentgeno diagnostiką, turime specialistus, ambulatorinę reabilitaciją“, – vardija direktorius.
Rajono pacientai skiriasi nuo miesto
Vadybos sėkmė, pasak pašnekovo, yra tikslo turėjimas ir siekimas. „Direktoriumi tapau prieš trejus su puse metų. Atėjau ir pasakiau, kad keisiu ir jei man netrukdysit – pakeisiu. Manau, kad tą padaryti pavyko. Ateiti į šią poziciją ir nedaryti nieko... tai tada nereikia eiti dirbti šito darbo“, – tvirtai sako pašnekovas.
Būti vadovu, anot jo, nėra lengva. Esą tenka susidurti su daug politizuotų problemų. „Dar nuo seno eina šitas šleifas, kai kur ypač dvelkia sovietmečiu. Iššūkių yra daug, bet darbas įdomus“, – tikina direktorius.
V. Grigas sako, kad nesėdi užsidaręs kabinete, jis yra praktikuojantis bendrosios chirurgijos gydytojas. „Pagrindinė mano užduotis ir misija yra būti gydytoju. Aš juo ir esu. Jeigu reikėtų pasirinkti būti gydytoju ar vadovu, tai pasirinkčiau būti gydytoju“, – pasakoja jis.
Kai pradeda dirbti jaunas specialistas, tai pacientų jis turi mažiau. Vyksta žvalgyba. O paskui, jei gydytojas patinka kaip žmogus ir specialistas, tai pas jį būna didžiulės eilės“, – juokiasi jis.
Pirkiniai už 6,5 mln. eurų
Situacija Lietuvos rajonuose sudėtinga: vis išgirstame, kad kur nors uždarė mokyklą, biblioteką. Panašiai, gydytojas V. Grigas sako, gyvena ir rajono ligoninės. „Ministras (Aurelijus Veryga – DELFI) šiemet žadėjo, kad visgi vykdys išsvajotą restruktūrizacijos etapą, optimizuos ligonių tinklą. Laukiame, koks bus mūsų likimas. O laukime ir pastoviame apkarpyme mes jau gyvename apie dešimt metų. Vis kas nors yra pažadama, bet dažniausiai atimama, o ne duodama“, – teigia V. Grigas.
Rajono ligoninės, teigia ligoninės vadovas, neturi tokių sąlygų kaip didžiosios, tačiau nepaisant to, stengiasi kaip tik įmanoma. „Dirbame su tuo, ką turime – rentgeno diagnostikos įranga yra sena. Nepaisant to, žmonės dirba. Paslaugų visų suteikti negalime, pavyzdžiui, kompiuterinės tomografijos, bet medikamentinio gydymo taikymui, ambulatoriniams tyrimams yra visos galimybės“, – sako V. Grigas.
V. Grigas kalba apie gamą peilį, kurį šiais metais įsigijo LSMU ligoninė Kauno klinikos. Pasaulyje tokių aparatų tėra penki.
„Turi būti perkama aparatūra, kurios reikia, o ne ta, kurios norime. Reikia susitvarkyti finansinius įsipareigojimus. Mes visi juos vykdome, mokame mokesčius. Taip pat sveikatos sistema turi būti finansuojama adekvačiai. Paskutinį kartą mane nustebimo Kauno klinikų pirkinys. Pasirodo, mes esame Šveicarijos lygio šalis, kad galime leisti sau tokius dalykus. Tikriausiai sistemoje pinigų yra, tik jie nėra paskirstomi vienodai.
Turi būti daroma tai, kas reikia, perkama tiek, kiek reikia, su protu, o ne pagal ambiciją, partinius dalykus. Kai ateis nauja karta, jaunesnė negu mano, kurie nelabai suvoks, kas yra ta korupcija, kyšininkavimas, pažįstami/nepažįstami, partija/ne partija, tai tada sistema pradės funkcionuoti. Turiu omenyje ir ministerijos, tiek Seimo, tiek pačios savivaldos lygiu.
Skaitmeninis rentgeno aparatas su dviem darbo šiais laikais kainuoja apie 200 tūkstančių eurų. Tai padalinam 6,5 mln. eurų iš 200 tūkstančių eurų. Jūs įsivaizduokit, kiek buvo galima įrengti rentgeno aparatų visoje Lietuvoje“, – teigia V. Grigas.
Centralizuojamos paslaugos
Savo ruožtu Sveikatos apsaugos ministerija atkerta, kad regionuose esančių ligoninių niekas neketina uždaryti. „Per šiuos metus turi būti parengtas planas, kaip optimizuoti gydymo įstaigų tinklą, kad jos veiktų efektyviai. O kad tai daryti būtina ir reikalinga, turbūt mažai kas prieštarautų. Juk labai svarbu užtikrinti efektyvų gydymo įstaigų darbą regionuose, kuris būtų ir ekonomine prasme geras.
Efektyviai reiškia ir tai, kad būtų ne tik tuščios sienos ir pastatai be pacientų, bet kad būtų teikiamos tos paslaugos, kurios reikalingos regionų gyventojams. Galutinių sprendimų nėra, nes jie ir negali būti skuboti. Tai jautrus klausimas, todėl reikia daug diskutuoti su visomis pusėmis, kas ir yra daroma“, – sako SAM atstovė spaudai Alina Žilinaitė. Ji taip pat teigia, kad šiuo metu šalyje turime per daug brangios aparatūros ir ji nėra efektyviai išnaudojama.
Šis gydytojas ir Molėtų ligoninė dalyvauja išskirtiniame DELFI projekte „Tautos gydytojas". Kviečiame nominuoti savo mylimiausią mediką ir balsuoti specialioje platformoje: