Žmonės myli ne tik dėl turimų kompetencijų
Studijų metais gydytojas svarstė rinktis iš trijų medicinos krypčių: endokrinologijos, pediatrijos ir šeimos medicinos. Tačiau, kaip pasakoja medikas, sprendimą paskatino tuo metu neseniai priimta sveikatos reforma, kai specialistų skaičius buvo mažinamas, šeimos gydytojų – didinamas, o ir pastaroji sritis buvo nauja, todėl ilgai svarstyti nereikėjo. Nors G. Tytmonas tarsi nuo pat vaikystės buvo programuojamas šiam darbui, tai dar savaime negarantavo, kad pavyks būti vertinamu ir geidžiamu mediku ir, kaip sako jis, gerai mokytis ir išmanyti savo sritį – nepakanka.
„Nuo seniai turiu tokį pamąstymą, net nebūnant gydytoju, kiekvienai sričiai galima taikyti, kad visų pirma reikia būti geru žmogumi – su žmonėmis stengtis kalbėti žmogiškai, jų kalba. Jeigu mes būsime geri žmonės visame kame ir net jei neisime į bažnyčią, bet laikysimės kelių tų vadinamųjų Dievo įsakymų, tai pasaulis bus labai gražus – bus taika ir ramybė.
O išeinant iš tokių bendrų pamąstymų, manau, kad jeigu dūšioje esi geras žmogus ir stengiesi gėrį dalinti kitiems, tai turbūt ir objektyvi, ir subjektyvi aplinka atsilygina tuo pačiu – pacientai stengiasi ir pagirti, ir rinkimuose (aut. past. įvairiuose šalies medikams skirtuose apdovanojimuose) paremti, balsuoti, palaikyti savo gydytoją“, – sako pašnekovas.
Būtent įvairios nominacijos ir apdovanojimai G. Tytmono karjeroje tikrai ne svetimi. Jis sako, kad tokiu būdu gali realiai pamatyti, kiek žmonių išreiškia palaikymą, yra patenkinti gydytojo darbu. Paklaustas, ar geri įvertinimai viešoje erdvėje atgina ir daugiau pacientų, medikas sako, kad praeityje tokie atvejai tikrai buvo dažni, tačiau dabar, turint jų galybę, priimti visų norinčių užsirašyti pas jį – paprasčiausiai nėra galimybių.
„Aš turiu šiek tiek patirties šviečiant bendrąją populiaciją: man teko filmuotis ir laidose, ir per radiją kalbėti, ir žurnalams straipsnius rašyti, tai apylinkę turiu labai nemažą ir aš jau neprisirašinėju naujų žmonių. Kiek aš turiu pacientų, tai gal net nenoriu sakyti, nes vis tiek niekas nepatikės. Turiu kelis tūkstančius, sakykime taip. Bet tai yra didžiulė apylinkė, kur, turbūt, paprastai du gydytojai turėtų turėti tokio dydžio apylinkę, o per dieną pakonsultuoti reikia labai daug žmonių. Aišku, viskas priklauso nuo sezono. Tarkime, šiuo metu siaučia kovidas, peršalimai, vasarą jų būna mažiau nei žiemą, bet krūviai pas šeimos gydytojus, turinčius normalias apylinkes su pilnu krūviu, tikrai yra dideli ir dirbti mums labai sunku, bet yra taip, kaip yra – kažkas turi tai daryti.
O žvelgiant retrospektyviai, tai aš prisimenu savo darbo pradžią, kai buvau jaunas ir gražus, dabar tik gražus (juokiasi), tai taip ir būdavo, kad jeigu pamato televizijoje, paskaito straipsnį ar išgirsta per radiją, sako, kad norim pas šį gydytoją. Bet vis tiek reikia pastebėti, kad jeigu žinių neturėsi, tai kaip greitai prisirašo, taip greitai ir išsirašo. Vėlgi, aiškios tendencijos – jeigu ta apylinkė didėja ir didėja, tai rodo, kad ne tik gražiai kalbėti moki, bet ir žinių turi, ir atvirkščiai – jeigu ji nedidėja, reiškia reikia knygeles skaityti (šypteli). Bet be abejo, reklama savo duoda“, – pasakoja pašnekovas.
Sveikatos sistemos spragos sunkina darbą
Paklaustas, galbūt naujovė, kad nuo šių metų dalis šeimos gydytojo užduočių perkeliamos ant slaugytojų pečių, padės paskirstyti didžiulius šių specialistų darbo krūvius ir leis šiek tiek to krūvio sumažinti, gydytojas vertinti kol kas nesiryžta.
„Aš vertinu teigiamai šitą dalyką, nes reikia pastebėti, kad eilėje civilizuotų Europos Sąjungos šalių gydytojas turi po kelias padėjėjas, kurios lengvesnius, šabloninius darbus, nereikalaujančius įsikišti gydytojui su aukštuoju išsilavinimu ir savo žiniomis, padeda nuimti, tai mintis yra graži, bet visada iškyla klausimas – o kas finansuos šiuos dalykus? Reikia pastebėti, kad su finansavimais mūsų šalyje yra sunku – labiau mėgstama sakyti „iš savų resursų“, tai kadangi tai yra naujovė, pagyvensime ir pamatysime, kaip čia bus. Bet mintis stojasi ta pati, kad mėgstamas pasakymas, jog visas gražias idėjas „įgyvendinkite iš savų resursų“, nepasitvirtintų ir šiuo atžvilgiu“, – sako G. Tytmonas.
Kaip teigia specialistas, mūsų sveikatos sistemoje vis dėlto yra ne viena spraga. O per daugiau nei du jo karjeros dešimtmečius, sako jis, tos spragos buvo ir liko tos pačios – nelabai kas ir pasikeitė.
„Žinote, medicinoje dirbu daugiau nei 20 metų – dirbau ir universitetinėse klinikose viešame sektoriuje, ir dabar jau eilę metų dirbu tik privačiame sektoriuje, tai spragas visada mačiau ir dabar matau tas pačias. Mano supratimu, pas mus yra išpūsta biurokratija, realaus suvokimo, kaip dirba sistema, stoka, nes struktūras ir sistemas kaip dirbti kuria teoretikai, mano galva, nepasitarę su praktikais ir kartais nesuvokiantys, kaip sukasi sraigteliai mūsų sistemoje. Todėl aš išskirčiau didžiulį biurokratizmą ir didžiulį perteklinį kodų vedžiojimą, nežvelgiant iš esmės į pačią sistemą ir pamirštant gyvą pacientą, kuris sėdi arba guli pas mus ant kušetės ir sako: „Daktare, man skauda, padėk man“. Tai mano mintis yra tokia: reikėtų mažiau biurokratijos ir daugiau dėmesio žmogui“, – teigia jis.
Paklaustas, ką jis turi galvoje, kalbėdamas apie biurokratiją ir ar tai yra mūsų turimos e.sveikatos spragos, gydytojas skuba pateikti konkretų pavyzdį.
„Norint parašyti paprastą ar kompensuojamą receptą e.sveikatai, mes turime suvesti krūvą kodų, aprašų, kad prieitume prie recepto išrašymo, be to, pažiūrėti, kas kompensuojama, kas nekompensuojama. Krūva visokių smulkmeniškų dalykų, kuriuos susėdus praktikuojančiam gydytojui, praktikuojančiam IT specialistui ir ministerijos atstovui, pasakius vieni kitiems, ko iš to norime, kiek galime už tai sumokėti, kiek tai kainuos, gautume labai gerą dalyką.
Mano galva ir didelės eilės mano kolegų galva, sistema sukurta prasilenkiant su sveiko proto suvokimu, kaip ji turėtų dirbti. Ji padaryta per sunkiai. Tai trukdo dirbti. Visą šią litaniją sakau ne dėl to, kad čia kažkas super blogai, bet darbo laikas yra limituotas ir jo neperskelsi į dvi dalis. Dar nežiūrint to, kad sistema padaryta per sunkiai, ji dar ir neveikia eilę dienų. Žodžiu, šeimisto kasdienybė yra nelengva“, – nuogąstauja medikas.
„Esu Lietuvos kurmis“
Tad pasiteiravus, galbūt kasdien susiduriant su įvairiausiais sunkumais kyla noras vykti darbuotis į užsienį, turint omenyje ir svetur dažnai liaupsinamus aukštus atlyginimus ir pažangesnę sistemą, gydytojas sako apie tokią atlernatyvą nesvarstantis.
„Kaip sistemos veikia ten – sunku pasakyti. Mes tik prisiklausę, kad jos veikia geriau bet, kaip sakant, nepabandęs negali žinoti. Kad Lietuvos medikus kviečia į užsienį – žinia pakankamai sena, nes Lietuvos medikai yra gerai paruošti, jų tikrai nori. Kvietė ir mane eilė šalių, bet aš esu, kaip čia pasakius, Lietuvos kurmis – man kosmopolitizmas yra svetimas, man čia miela ir smagu: gamta graži, mano protėviai, šeima čia gyveno, tai aš esu toks vis tik Lietuvos krašto patriotas, bendrąja to žodžio prasme, ir man būtų manau gana sunku išvažiuoti ilgam laikui į užsienį, nes širdis šaukia likti šičia.
Net per atostogas išvažiavus į užsienį, po savaitės ar kitos, norisi grįžti, o kai grįžti – atrodo, kad viskas akiai miela, gražu ir skaniai kvepia. Čia, žinot, kiekvienam savo. Mano konkrečiu atveju būta labai didelių ir vertingų, finansine prasme, pasiūlymų važiuoti į svečias šalis, bet jų atsisakiau ir nežinau, ar aš čia gailiuos, ar nesigailiu – finansiškai galbūt gailiuosi, bet dūšiai miela Lietuvoje. Man gera čia, tik skaudu, kad pas mūsų ministeriniai, teoriniai sprendimai kartais praktikuojančiam gydytojui atrodo ne visai suprantami, bet yra kaip yra, štai ir 2024-ieji: viskas bus gerai“, – pozityvu švyti gydytojas.
O paklaustas, kodėl pasirinko ilgus metus dirbti būtent privačiame, ne viešajame, sektoriuje, gydytojas atvirauja, kad čia darbuotis yra kur kas paprasčiau.
„Vienas vadovas ant galvos – čia vienareikšmiškai, ir tvarkos daugiau. Viešajame sektoriuje – kiek dirbančių, tiek adminų. Aš čia taip gal labai drąsiai pasakiau, bet viešajame sektoriuje gydytojas turi krūvą viršininkų, privačiame – viskas šiek tiek daugiau optimizuota. Bet jeigu privatus sektorius turi sutartį su ligonių kasomis, jis vis tiek turi dirbti pagal bendrus įstatymus, tai visi e.sveikatos veikimo, kabutėse padedančio dirbti, niuansai krenta ant mūsų galvos, bet sukandę dantis dirbame“, – aiškina jis.
Paprašytas palinkėti ko nors savo pacientams ir visiems Lietuvos žmonėms, gydytojas sako, kad medikai visada linki sveikatos, tačiau jis nori palinkėti ir kitų svarbių dalykų.
„Palinkėsiu to, ko visada pacientams ir draugams linkiu: raskite laiko sau, pailsėkite, atsipūskite, atsipalaiduokite, kartais pašvęskite, nes kitaip užsidarysite savo „dirbsiu, dirbsiu, dirbsiu ir uždirbsiu viską ar ne viską“, susigadinsite sveikatą, o kai nebus sveikatos, tai ir uždirbtų pinigų nebereikės, nes arba jie išeis, arba sėdėsite namuose ir neturėsite, kur juos išleisti. Tai aš turbūt noriu palinkėti būti sveikais, laimingais, mylėti savo artimą ir save, ir pasaulis bus gražus“, – šypteli jis.