– Vėjaraupiai. Kokia tai liga? Dėl kokių priežasčių susergama?
– Vėjaraupiai – ūminė virusinė, ypač užkrečiama liga, kuriai būdingas karščiavimas ir odos bei gleivinių bėrimas. Ligą sukelia Varicella zoster virusas. Užsikrečiama oro lašiniu būdu, tiesioginio kontakto metu liečiant bėrimus bei per placentą. Infekcijos šaltinis – tai vėjaraupiais ar juostine pūsleline sergantis žmogus.
– Kokie simptomai?
– Ligos pradžia ūmi. Ligos pradžioje gali atsirasti bendras silpnumas, raumenų skausmai, karščiavimas, kuris dažniausiai trunka nuo 3 iki 5 dienų. Odoje atsiranda dėmelės, kurios greitai virsta pūslelėmis, pripildytomis skaidraus skysčio. Vėliau pūslytės subliūkšta, sprogsta, džiūsta ir pasidengia šašu. Vėjaraupiams būdinga, kad tuo pačiu metu yra skirtingų bėrimo elementų. Dažniausiai, bėrimai pradžioje atsiranda ant liemens, krūtinės srityje, vėliau išplinta visame kūne, veide, galvos plaukuotoje dalyje, gali būti ir gleivinėse (burnos, akių, lyties organų). Būdinga ir tai, kad bėrimų nebūna padų ir delnų srityje. Išbertas vietas paprastai niežti. Beria apie 5 dienas.
Įgimti vėjaraupiai diagnozuojami naujagimiams, kurių mamos suserga likus ne daugiau, nei 5 dienoms iki gimdymo ir iki poros dienų po gimdymo.
Svarbu paminėti, kad inkubacinis periodas nuo 11 iki 21 dienos. Užkrečiamas žmogus paskutinėmis inkubacinio laikotarpio dienomis iki 5 dienų po paskutinio bėrimo.
– Koks gydymas?
– Kadangi vėjaraupius sukelia virusas, lieka tik simptominis gydymas. Svarbiausia, užtikrinti odos higieną. Pastaruoju metu dažantys dezinfektantai (pvz., briliantinė žaluma) nerekomenduojami. Odos niežuliui mažinti dažnai skiriami antihistamininiai vaistai. Karščiavimui sumažinti naudojami nesteroidiniai priešuždegiminiai vaistai. Svarbu nepamiršti, kad sergantis asmuo turi gerti daug skysčių. Priešvirusiniai vaistai rutiniškai neskiriami, nebent ligos forma sunki, serga nėščioji, imunosupresines būkles ar lėtines ligas turintys asmenys. Visais atvejais, būtina gydytojo konsultacija.
– Kaip apsaugoti kitus žmones?
– Sergantis asmuo turi būti izoliuotas paskutinėmis inkubacinio laikotarpo dienomis ir viso sirgimo metu. Per daiktus užsikrėtimo rizika labai maža. Be to virusas jautrus ultravioletiniams spinduliams, greitai žūva lauke, didžiausia tikimybė užsikrėsti uždarose patalpose. Draugai ir giminės neturi būti izoliuojami.
– Ar verta nuo vėjaraupių skiepytis?
– Skiepytis verta, kadangi vakcina padeda išvengti sirgimo ir komplikacijų, taip pat skiepai apsaugo nuo sirgimo juostine pūsleline.
Susirgę apie 10 dienų negali lankyti kolektyvo, tad sutrikdomas socialinis asmens aktyvumas. Persirgus imunitetas nusilpsta, gali padidėti sergamumas kitomis infekcinėmis ligomis.
Vakcina yra gyva. Efektyvumas labai didelis. Po vakcinacijos gali susirgti asmenys, kurių imuninė sistema sutrikusi, tačiau beveik visada ligos forma būna lengva bei išvengiama komplikacijų. Rekomenduojama skiepyti anksčiau nesirgusius, turinčius lėtinių ligų, suaugusius, kurie slaugo ligonius bei visus turinčius didelę kontakto su sergančiais riziką. Negalima skiepyti nėščiųjų.
– Ar tiesa, kad vėjaraupiais dažniau serga vaikai? Kodėl?
– Taip, tiesa, kadangi nesirgę vaikai neturi imuniteto, taip pat lankančių ugdymo įstaigas vaikų kontaktas su kitais yra glaudus ir užsikrėtimo rizika nuo sergančiojo labai didelė.
– Ar tiesa, kad vaikai lengviau perserga vėjaraupiais?
– Tiesa, sunkiau vėjaraupiais serga suaugę ir imunosupresines būkles turintys žmonės, komplikacijų rizika jiems padidėja kelis kartus.
– Kokios vėjaraupių komplikacijos vaikams ir suaugusiems?
– Dažniausiai pasireiškia odos ir poodžio infekcijos, nes bekasant odą, gali patekti įvairių bakterijų. Gali būti ir kitų organų pažeidimo atvejų: kvėpavimo takų infekcijos, pavyzdžiui, plaučių uždegimas, vidurinės ausies uždegimas, širdies raumens uždegimas, sąnarių, inkstų, kraujo uždegimai, nervų sistemos pažeidimai (vėjaraupinis encefalitas).
– Ar vėjaraupiais susergama tik kartą gyvenime?
– Persirgus susidaro patvarus imunitetas. Tačiau kartais, dažniausiai esant sutrikusiai imuninei sistemai, kai nesusidaro pakankamai stiprus imunitetas, sergama pakartotinai.
– Kaip tai dažnai būna?
– Labai retais atvejais (maždaug 1 iš 500) gali sirgti pakartotinai.
– Ar antrą kartą sergant būna lengviau?
– Paprastai, sergant pakartotinai ligos simptomai būna lengvesni.
– Kaip dažnai sergama vėjaraupiais, ar tai priklauso nuo metų laiko?
– Kasmet Lietuvoje registruojama 15-16 tūkstančių vėjaraupių atvejų. Vėjaraupiams būdingas sezoniškumas. Dažniau sergama šaltuoju metu laiku, daugiausiai atvejų pasitaiko rudenį ir pavasarį. Didžiausias sergamumas vaikų iki 4 metų amžiaus grupėje.