Nominuoti arba balsuoti už mylimiausią mediką, vaistininką ar gydymo įstaigą „Delfi“ konkurse „Tautos gydytojas“ iki sausio 19 dienos galite čia.
Su S. Korbutaite portalas „Delfi“ kalbėjosi apie jos pasirinktą kelią, apie tai, kaip atrodo vaistininko kasdienybė, kokios bėdos dažniausiai žmones atgina į vaistinę, kada klientų būna daugiausiai ir ką jie dažniausiai perka.
Atėjo tik pasveikinti
To, kad taps „Lietuvos metų vaistininke“, S. Korbutaitė visiškai nesitikėjo. Pašnekovė kukliai pastebėjo, kad yra daugybė kolegų, turinčių daugiau patirties už ją ir spėjo laimėjusi ir todėl, jog ji, kaip vaistininkė, neretai duoda patarimus interneto portaluose ir televizijos laidose, tarp jų – ir „Delfi“.
Paklausta, ar klientai atkreipė dėmesį į jos titulą, vaistininkė patikino, kad reakcijų tikrai buvo.
„Viena moteris po „Lietuvos metų vaistininko“ paskelbimo atėjo į vaistinę ir pasakė: „Kaip gerai, kad jūs dirbate. Atėjau jūsų pasveikinti“, – prisiminė S. Korbutaitė.
Paprašyta papasakoti, kodėl tapo vaistininke, pašnekovė atsakė: „Vienas iš momentų, paskatinusių pasirinkti vaistininko kelią, buvo tai, kad mokykloje man patiko chemija nuo pat pirmųjų pamokų. Už tai norėčiau padėkoti savo pačiai pirmai chemijos mokytojai. Taip pat patiko biologija. Į vaistinę atvedė ir noras padėti žmogui. Esu intravertė ir man tiko tai, kad būdamas vaistininku neturi tokio labai artimo kontakto, kaip gydytojas su pacientu“.
Nors vaistininke tapo tik baigusi studijas, vis tik su savo profesija susipažino jau anksčiau. Dar tebebūdama trečiojo kurso studentė įsidarbino vaistininko padėjėja konsultante ir galėjo iš arčiau pamatyt vaistininko kasdienybę, suprasti, kas jos lauks vėliau.
S. Korbutaitės nuomone, žmogus, nusprendęs tapti vaistininku, turėtų būti racionalus, bet tuo pačiu ir empatiškas.
„Pas mus dažnai ateina sergantys žmonės ir mes negalime prisiimti jų ligų, bet reikia racionaliai pažiūrėti į situaciją: kada ir kaip mes galime jiems padėti, o kada galbūt mes negalime padėti ir reikia siųsti tiesiai pas gydytoją.
Kartais būna, klientai galvoja, kad mes galime viską išspręsti. Deja, mūsų rankos pakankamai surištos. Net jeigu mūsų žinių bagažas ir leistų padėti daugiau, dėl reglamentavimų mes negalime to padaryti“, – apgailestavo pašnekovė.
Angliukas populiarus, bet tinka ne visada
Taigi, kokios problemos žmones dažniausiai atveja į vaistinę?
„Labai didelę įtaką turi sezoniškumas, – pastebėjo S. Korbutaitė. – Žiemą būna įvairūs peršalimai, tas pats niekur nedingęs kovidas, gripas.
Nepriklausomai nuo sezono dažni būna ir įvairūs apsinuodijimai maistu, svaigalais ar pan. Dėl visų šių problemų žmonės pirmiausia dažniausiai ateina į vaistines“.
Įdomu tai, kad vienas populiariausių vaistų, kurių prašo vaistinės klientai, yra nuo seno žinomas angliukas.
„Angliukas vis dar yra tarp populiariausių. Dauguma klientų net nepasidomi, kada jis tinka, kada – ne. O tinka jis ne visada. Kaip pavyzdys, jeigu apsinuodijama alkoholiu, angliukas netinka, nes neabsorbuoja alkoholio. Tokiu atveju jis būtų geriamas visiškai be reikalo. Apsinuodijus jis sugeria visus toksinus, bet apsinuodijus alkoholiu angliuko tikrai neverta vartoti“, – patarė pašnekovė.
Magnio perdozavimą pastebėti lengva
Populiari prekė ir vitaminai. S. Korbutaitė nemano, kad lietuviai juos perka ir vartoja nesaikingai. Vis tik vartojantiems po kelis vitaminus vienu metu, patarė atkreipti dėmesį, kad medžiagos, ypač įeinančios į vitaminų kompleksų sudėtį, nesidubliuotų.
„Pvz., jeigu žmogus perka vitaminą D, jo yra dar ir multivitaminuose. Todėl reikėtų pasižiūrėti, kokios yra to vitamino dozės, nes galima ir viršyti. D vitamino viršijimas nėra dažnas reiškinys, bet, kadangi kai kurie žmonės jį labai sąžiningai geria kiekvieną dieną, visai nepraleidžia, būna, kad ir perdozuoja“, – pasakojo S. Korbutaitė.
Vaistininkai gali įtarti vitaminų perdozavimą vien pagal simptomus.
„Vienas iš lengvai atpažįstamų yra magnio perdozavimas. Tai sukelia viduriavimą, netgi žarnyno spazmus. Būna momentų, kai atėjęs į vaistinę žmogus sako: „Vartoju magnį. Duokite dar magnio, bet reikėtų kažko ir nuo viduriavimo“. Tada perklausi: kada tą magnį geria ir kaip dažnai.
Vitamino C perdozavimo aiškių ribų nėra, nes jis lengvai pasišalina su šlapimu, o D vitamino perdozavimas dažniausiai pastebimas vaikuose. Tai jiems gali sukelti stiprų prakaitavimą, pykinimą, vėmimą“, – simptomus varijo S. Korbutaitė.
Pamėgta paslauga
Neseniai dalis farmacininkų tapo išplėstinės praktikos vaistininkais. Tokia vaistininke šiuo metu siekia tapti ir S. Korbutaitė.
Išplėstinės praktikos vaistininkai gali suteikti daugiau paslaugų: ne tik parinkti vaistus, bet ir skiepyti.
S. Korbutaitė pasakojo, kad vos atsiradusi skiepijimo paslauga vaistinėse tapo itin populiari.
„Iš tiesų vis daugiau žmonių pasiskiepija vaistinėje, nes yra galimybė tai padaryti arčiau namų, nebūtina važiuoti kažkur į polikliniką ar į privačias gydymo įstaigas. Pradėjus skiepyti vaistinėje, padaugėjo vien nuo erkinio encefalito pasiskiepijusių žmonių“, – teigė pašnekovė.
S. Korbutaitė pritartų ir tam, kad vaistininkai galėtų pratęsti lėtinėms ligoms gydyti skirtų vaistų receptus, kaip to siekiama dabar.
„Gydytojai tikrai turi daug pacientų, pas juos didelės eilės. Jeigu pacientui tinkamai parinkti vaistai, tai kodėl gi vaistininkas negalėtų jų receptų pratęsti, ypač skirtų lėtinėms ligoms gydyti?“ – kalbėjo S. Korbutaitė.
Pasidomėjus, ar dažnai į vaistinę žmonės užsuka tiesiog norėdami pasikalbėti, vaistininkė sakė, kad tokių mažėja, bet pasitaiko: „Kai tik pradėjau dirbti vaistinėje, daugiau ateidavo žmonių pasikalbėti, pabendrauti. Dauguma jų būdavo vieniši žmonės“.
Pilnaties nuotaikos vaistinėje pasijaučia
O kada vaistinėse būna daugiausia darbo?
„Per šventes, per pilnatį ir kai baigiasi atostogos“, – išvardijo pašnekovė.
Vaistininkė neslėpė: per pilnatį į vaistinę atėję klientai neretai būna irzlesni, pasitaiko daugiau konfliktinių situacijų, kurias jai, kaip vaistinės vedėjai, tenka spręsti.
„Per pilnatį žmonės yra dirglesni. Tai susiję su tuo, kad jie blogiau užmiega, taigi neišsimiega, tampa irzlesni, daugiau viskas nepatinka, netinka, neapsisprendžia, ką pasirinkti.
Su vaistais yra taip, kad, jeigu žmogus nusiperka ne tuos, grąžinti į vaistinę negali. Mes negalime užtikrinti, kad vaistas buvo laikomas tinkamomis sąlygomis, todėl negalime jo priimti atgal.
Bet būna, kad vyras nupirko vaistą, o žmonai kito reikėjo. Bando grąžinti, o mums įstatymai neleidžia to daryti“, – įprastą konflikto priežastį nupasakojo S. Korbutaitė.
Be konfliktų sprendimo jai, kaip vaistinės vedėjai, tenka atlikti ir daugiau darbų, kurių klientai nemato: pildyti popierius, užsakyti vaistus, sudaryti darbo grafikus ir pan.
Situacijos, kurios džiugina
Vis tik nepaisant kartais pasitaikančių nemalonių situacijų, vaistininkė patikino, kad savo darbą ji myli.
Pasidomėjus, kas labiausiai džiugina darbe, S. Korbutaitė atsakė: „Žmonės, kurie grįžta padėkoti, kai jiems padedame.
Džiugina tiesiog žmonės, kurie grįžta, kurie yra lojalūs klientai. Tai reiškia, kad jiems gera pas mus.
Būna ir taip, kad mes turime reikalingų vaistų ir jie sugrįžta, nes juos gavo. Arba grįžta nusipirkti to paties, ką parinkome anksčiau. Vadinasi, mes tai parinkome tinkamai ir žmogui padėjo, pagerėjo“, – džiaugėsi S. Korbutaitė.