„Ilgą laiką jaučiau dusulį ir aplinkiniams sakydavau, jog pavargau būti pavargusia – tokie simptomai mane lydėjo gana ilgai. Tačiau kai artima draugė nesugebėjo patikrinti spaudimo, nes jo aparatas net neužfiksavo, supratau, jog tai nėra tiesiog poilsio trūkumas“, – pasakoja Kauno klinikų pacientė, rašoma pranešime spaudai.
Marfano sindromas pasireiškia vos 2-3 iš 10000 populiacijos, o 26 proc. atvejų yra nustatomi atsitiktinai. Liga yra įgimta ir paveldima, tačiau ne visiems pacientams ji pasireiškia iš karto. Kaip pasakoja Kauno klinikų Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas doc. Linas Velička, kai kurie vaikai jau gimę arba nuo ankstyvos vaikystės gali turėti ligos požymių, pavyzdžiui, aortos išsiplėtimą. Kitiems pacientams liga pradeda reikštis tik suaugus, o būklė ir simptomai ilgainiui sunkėja.
„Liga dažniausiai įtariama pagal tipinę paciento išvaizdą: būdingas aukštas ūgis, lieknas sudėjimas, neproporcingai ilgos rankos ir kojos lyginant su liemeniu, ilgi ir ploni pirštai. Taip pat būdingi įvairių audinių ir organų pažeidimai. Odoje stebimos strijos, taip pat Marfano sindromui būdingos įvairios širdies ir kraujagyslių ligos: krūtininės aortos išsiplėtimas, plyšimas, disekacija, aortinė regurgitacija, mitralinio vožtuvo prolapsas, mitralinio vožtuvo regurgutacija, pilvo aortos išsiplėtimas, širdies aritmija“, – būdingus simptomus aiškina doc. L. Velička. Marfano sindromu sergančiųjų žmonių žandikauliai yra nepakankamai išsivystę ir mažesni, veidai – ilgesni, gomuriai – aukštesni. Žmones gali kamuoti įvairūs kiti sutrikimai, pavyzdžiui, nugaros smegenų išvaržos, pleuros plyšimai, pirštų kontraktūros.
Pacientė pasakoja, jog pirmą kartą pas Širdies, krūtinės ir kraujagyslių chirurgijos klinikos vadovą prof. Rimantą Benetį pateko prieš 10 metų. „Į ligoninę patekau visa ištinusi ir nusilpusi, vaizdus atsimenu protarpiais. Tačiau po pakeisto aortos vožtuvo ir kylančiosios aortos protezavimo operacijos pamiršau, kaip aš sakau, jog turiu širdį – gyvenau vėl įprastinį gyvenimą“.
Kaip toliau pasakoja Kauno klinikų pacientė, ilgą laiką ji gyveno įprastinį gyvenimą. „Vieną dieną nuėjau į polikliniką išsirašyti vaistų, kuriuos turiu gerti dėl šio sindromo, tačiau grįžus namo pasijaučiau prastai – jaučiau nugaros ir pilvo skausmus, todėl pagalvojau, jog užsikrėčiau virusu. Kelias dienas gydžiausi namie iki tol, kol skausmas tapo tokiu stipriu, jog kentėti daugiau nebegalėjau. Taip ir vėl atsidūriau ligoninėje“.
V. Ramanauskienė atsimena, jog šį kartą simptomai buvo kitokie – moteris negalėjo valdyti vienos kojos, sunkiai vaikščiojo. Negerėjanti sveikata, skausmai ir nutirpusi koja lėmė antrąjį kartą Kauno klinikose. Kraujagyslių chirurgijos skyriaus vadovas doc. L. Velička prisimena sunkią tuometinę pacientės būklę. „Pacientės pilvinė aorta staiga išsiplėtė iki 5,3 cm, todėl moteriai grėsė aortos sienelės plyšimas ir aortos spindžio užsidarymas. Dėl šios priežasties pirmiausia atlikome kompiuterinės tomografijos tyrimą, kuriuo nustatėme krūtininės ir pilvinės aortos atsisluoksniavimą ir išsiplėtimą“.
Pacientei buvo suplanuotas dviejų etapų operacinis gydymas, siekiant sumažinti nugaros smegenų išeminio pažeidimo riziką ir leidžiant persitvarkyti kraujotakai. Iš pradžių moteriai buvo atlikta krūtininės aortos stentavimo procedūra rentgenointervenciniu būdu kartu su Intervencinės radiologijos skyriaus vadovu doc. Ryčiu Stasiu Kaupu. Tarp operacijų buvo koreguojamas arterinis kraujospūdis, o gydytojai kiekvieną dieną buvo pasiruošę skubėti į operacinę, jeigu pacientės būklė staiga blogėtų. „Antrosios atviros operacijos metu buvo atliktas pilvinės aortos pakeitimas-protezavimas sintetine kraujagysle, persodinant visas pilvo organus maitinančias arterijas į dirbtinės kraujagyslės šakas“, – sudėtingą operaciją aiškino docentas L. Velička.
Dėl jungiamojo audinio nepakankamumo po ankstesnių operacijų moteriai buvo susidaręs didelis pilvo sienos defektas. „Tam, jog pasiektume kokybišką rezultatą, su paciente dirbo daugiadalykė komanda. Antrosios operacijos metu kvietėme ir abdominalinės chirurgijos gydytoją doc. Liną Venclauską, kuris, panaudodamas du sintetinius tinkliukus, atliko pooperacinės pilvo sienos išvaržos plastiką. Visos 7 val. 45 min. trukmės operacijos anesteziją ir ramų pacientės miegą užtikrino Širdies chirurgijos anesteziologijos sektoriaus vadovas doc. Tadas Lenkutis. „Ilgiausiai užtruko dirbtinio tinkliuko įaugimo procesas, taikant neigiamo slėgio gydymą. Džiaugiamės, jog po operacijos pacientė sveiksta gana sklandžiai – jai neprireikė „dirbtinio inksto“ – hemodializės, nebuvo nugaros smegenų kraujotakos nepakankamumo požymių, pacientė anksti pradėjo vaikščioti“, – pasakojo doc. L. Velička.
„Kauno klinikose mane prižiūrėjo ir gydė ne gydytojai, o dievai. Esu jiems be galo dėkinga už profesionalumą ir grąžintą gyvenimą“, – gerų žodžių medikams negailėjo V. Ramanauskienė.
Po atliktos operacijos ir reabilitacijos moteris galės gyventi įprastinį gyvenimą, tačiau privalės periodiškai bent vieną kartą metuose lankytis poliklinikoje pas specialistą tolimesniam ligos sekimui, kurio metu bus atliekama širdies ir pilvo echoskopija.