Pasak kolegų, Justinas energingas, draugiškas, linksmas, sugebantis ir išklausyti, ir patarti, visuomeniškas, jaunas ir, be to, - gražus specialistas.
Kaip Eltai sakė pats vaikų numylėtinis, nėra nieko gražiau už besišypsantį vaiką. Nėra geriau iš tėvų išgirsti, kad ryte atsikėlę vaikai visų pirma paklausia, kada eis į ergoterapiją.
„Vaikams turiu motyvacinių priemonių. Kiekvieną kartą visi išeina nugalėtojais ir apdovanoti. Ieškau visokių rėmėjų, rašau įmonėms dėl dovanėlių, kurias pagal kiekvieno amžių dovanoju. Vengiu formalaus santykio su vaiku. Jie į mane kreipiasi vardu, o aš kiekvieną vadinu direktoriumi. Klausiu, direktoriau, ką šiandien veiksim? Paskui pasakau, ką darysim ir kad pabaigoje bus tai, ką direktorius nusprendė“, - juokėsi J. Blaževičius.
Pasak ergoterapeuto, vaikams patinka priimti lemiamus sprendimus, tada jie noriau atlieka pratimus, kurie jiems naudingi.
„Motyvuotas vaikas lengviau atlieka tai, ko galbūt nenorėtų, ir kai mes dėl to susitariame, mano, kaip ergoterapeuto, pasiekimai būna daug geresni, nei vaikais tiesiog ateitų ir atsėdėtų pas mane 30 minučių prie užduočių“, - darbo kasdienybe dalijosi Justinas.
Vienas jo pacientų - raumenų distrofija sergantis vaikas, kuriam formuojasi negrįžtamos kontraktūros (raumens sausgyslių sutrumpėjimai- ELTA) per užsiėmimus pasiekė gerų rezultatų. Keliais laipsniais prasiplėtė judesiai ir kontraktūros nebesiformuoja.
Justinas dirba su vaikais, kurie serga retomis ligomis, onkologiniais, neurologiniais, kitais susirgimais, bet specializuojasi į onkologines ir retas vaikų ligas.
„Dirbant su onkologinėmis ligomis sergančiais vaikais man asmeniškai sunkiausia būna, kai tenka su jais atsisveikinti. Bendrauji su vaiku pusę metų kiekvieną dieną ir jis tampa kaip šeimos narys - pažįsti jo šeimą, draugus“, - sakė Justinas.
Kai ligoniuko būklė pablogėja, kartais nelengva būna sugalvoti, kaip iš savo pusės jis galėtų palengvinti vaikui kančią, praskaidrinti nuotaiką, kai jis negali pakilti iš lovos. „Reikia paieškoti ergonominių padėčių, kurios mažintų skausmą. Kritiniais atvejais tenka daug galvoti ir skaityti, kaip būtų galima padėti“, - dalijosi Vaikų numylėtinio nominacija apdovanotas ergoterapeutas.
Pernai J. Blaževičius onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams ir juos slaugantiems tėvams organizavo šokio terapijos užsiėmimus.
„Vaikai pas mus guli labai ilgai, apie pusę metų ir ilgiau. Kaip dešimt metų pats šokęs, pasiūliau juos palaikyti, pastiprinti šokių terapija. Nes kai tėvai susirūpinę, pavargę, ir vaikai suirzta - jie yra tėvų emocijų atspindys. Vakarais po darbo būdavau kartu su šokių trenere, kuri vesdavo užsiėmimus tėvams. Pačios mamos išsirinkdavo, kokius pramoginius solo šokius nori šokti“, - dalijosi Justinas.
Po užsiėmimo mamos susėsdavo pasikalbėti prie arbatos. Ergoterapeuto įsitikinimu, tai labai pasiteisino, mamos užsiėmimų laukdavo, net ateidavo pasipuošusios, pasidažiusios. „Galima sakyti, mamos pražydo“, - apibendrino Justinas.
Vaikų numylėtinio nominacija ergoterapeutui - įvertinimas. „Dirbu tik penkerius metus, o jau kolegos išskyrė“, - Eltai sakė jis.
Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės Onkohematologijos skyriaus vedėjos Sigitos Stankevičienės nuomone, Justinas tikrai vertas vadinti vaikų numylėtiniu.
Kaip prisiminė daktarė, Vaikų onkohematologijos skyriuje įsteigus reabilitacijos patalpas, dirbti buvo pakviesti labai jauni specialistai. „Iš pradžių nerimavome, kaip jiems seksis, bet sprendimas tikrai pasiteisino. Atėjo iniciatyvūs, kūrybiški, atsakingi žmonės, o vienas jų - Justinas - pasiliko ir sėkmingai dirba iki šiol. Reikia pamatyti, kokia plačia šypsena ir atvira širdimi jis ateina į skyrių, kur daug skausmo, liūdesio, baimės ir panikos! Vien tai yra daug. Žmogus ne tik profesionaliai atlieka savo darbą, bet yra labai komunikabilus, sugeba bendrauti su bet kokio amžiaus žmonėmis, juos paguosti, patarti, džentelmeniškai pasiūlyti arbatos ar kavos. Gali sukviesti mamas relaksacijai per šokį, nors to jam tikrai nepriklausytų daryti. Tačiau pas mus vaikas yra neatskiriama mamos dalis - jeigu nebus kontakto su tėvais, bus sunkus kontaktas ir su vaiku“, - apibendrino Eltos pašnekovė.
Kaip skelbė ELTA, šia savaitę Vilniaus universiteto ligoninės (VUL) Santaros klinikos paskelbė ir apdovanojo geriausius iš geriausių gydytojus ir slaugytojus.
Profesinė medicinos darbuotojų diena pagerbiant kolegas ir renkant Santaros klinikų nominacijų nugalėtojus minėta ketvirtą kartą.
Kaip ir ankstesniais metais, nugalėtojams įteiktos teminės, specialiai šiai progai skirtos olandų skulptorės Corry Ammerlaan-van Niekerk statulėlės „Dėkojame“, kurios simbolizuoja darnumą ir gausią šeimą - nuo didžiausio iki mažiausio.
Įteikdamas apdovanojimus, profesorius Juozas Raistenskis sakė, kad simboliška ir teisinga, jog ši šventė sutampa su pavasariu, gamtos atgimimu ir grįžtančia šiluma. „Su didele pagarba visų profesijų medicinos darbuotojams, dirbantiems, triūsiantiems mūsų Didžiajame Avilyje, sakome visiems ačiū už tai, kad esate”, - sakė laikinai Santaros klinikoms vadovaujantis Vilniaus universiteto Vaikų ligoninės direktorius prof. J. Raistenskis.
Šiemet 8 nominuotieji pasidalijo į 5 nominacijas - Kolektyvo atradimas, Metų inovatorius, Metų gydytojas, Metų slaugytojas ir Vaikų numylėtinis.
Pirmajai nominacijai - Kolektyvo atradimas - buvo siūlomi profesinėje veikloje netikėtai atsiskleidę medikai ir paskelbti du nugalėtojai.
Tai Donatas Jocius - Radiologijos ir branduolinės medicinos centro gydytojas radiologas apdovanotas už kruopštumą, darbštumą, puikius bendravimo įgūdžius ir su pacientais, ir su kolegomis, už tai, kad pirmasis gydytojas radiologas, ėmęsis kasdienėje praktikoje intervencinės radiologijos nekraujagyslinėje srityje - o tai per trumpą laiką buvo įgyvendinta, efektyvu ir pripažinta daugelyje klinikinių sričių.
Kolektyvui atradimas ir Rūtenis Vytas - Valstybinio patologijos centro, Patologijos technologijų laboratorijos patologijos technologas. Tai tikras Valstybinio patologijos centro atradimas ir kolektyvo siela, užkrečiantis iniciatyvumu, jaunatvišku kūrybiškumu, pavydėtinu sumanumu bei nesuvaidintu pozityvumu.
Metų inovatoriaus nominacijai Santaros klinikų kolektyvas šįmet pasiūlė 8 nominantus, o nugalėtoju tapo Giedrius Volbekas - Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro gydytojas anesteziologas reanimatologas už drąsą metant iššūkį nusistovėjusioms nuostatoms, atkaklumą tobulėjant, norą, kad tobulėtų kiti. Už idėjų veržlumą, ryžtą imantis naujų iniciatyvų, troškimą keistis ir perduoti tai ateinančiai kartai. Už nepailstamą norą matyti progresuojančią visuomenę.
Trečioji nominacija - Metų gydytojas - atiteko Santaros klinikų Infekcinių ligų centro, II infekcinių ligų skyriaus infekcinių ligų gydytojai Birutei Zablockienei.
Šiuo metu Metų gydytoja dar ir VU doktorantė. Ji išsiskiria savo puikiu klinikiniu mąstymu, atidumu pacientui, rūpestingumu ir gebėjimu dirbti kolektyve. Lengvai suranda kontaktą su pacientu, todėl yra mylima tiek pacientų, tiek bendradarbių, o ypač kolegų gydytojų.
Bendradarbių nuomone, dėl inovatyvių idėjų, nuolatinio noro tobulėti, kolegiškumo B. Zablockienė tikrai verta metų gydytojo vardo.
Metų gydytoja Vaikų ligoninėje išrinkta dr. Sonata Šaulytė Trakymienė - Vaikų onkohematologijos centro, Vaikų onkohematologijos skyriaus gydytoja vaikų hematologė.
Kolegos gydytoją vertina už meilę savo darbui ir didžiulę meilę vaikams, už energingumą, pozityvumą, inovatyvumą, kruopštumą ir aplinkiniams spinduliuojamą gerą energiją.
Ketvirtoji nominacija - Metų slaugytojas. Jos laimėtoja Santaros klinikose paskelbta Olga Didenko - Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro, II reanimacijos ir intensyvios terapijos skyriaus vyresnioji slaugytoja-slaugos administratorė.
Pasak kolegų, tai aukštos profesinės kvalifikacijos, pareiginga, iniciatyvi, niekada nenuilstanti, darbui bei savo profesijai atsidavusi slaugytoja, mokanti ne tik visus suburti ir motyvuoti, bet ir suprasti bei palaikyti. Tai žmogus, kurį myli ir gerbia visas kolektyvas.
Metų slaugytoja Vaikų ligoninėje išrinkta Inesa Subotovič - Neonatologijos centro administratorė, bendrosios praktikos slaugytoja.
Inesa pristatyta kaip nepaprastas, išskirtinis žmogus, kurio ypatingos savybės daugeliui yra tik svajonė. Tai begalinis optimizmas net ir sunkiausiomis akimirkomis, draugiškumas, paslaugumas, didžiulė kantrybė ir nuoširdumas.
Net ir nežmoniškai apkrauta įvairiausiais darbais, kai kitas fiziškai palūžtų, Inesa sugeba išlikti puikia, besišypsančia kolege, su kuria pabendravus visiems pasidaro gera. Inesa - viena labiausiai patyrusių slaugytojų, dirbanti iš tikrojo pašaukimo, neįsivaizduojanti savęs kitoje vietoje. Atrodo, kad jos vardą žino visa ligoninė. Tai žmogus - kolektyvo ašis ir siela.