„Maisto netoleravimas – gana dažna organizmo reakcija. Sutrikus imuninės sistemos veiklai arba padidėjus virškinamojo trakto pralaidumui, į kraujotaką patenka didesnis nepilnai suskaidyto maisto dalelių kiekis. Tokiu atveju, net ir sveika imuninė sistema nespėja pašalinti nesuskaidyto maisto“, – pasakoja I. Stukienė.
Netoleravimas ar alergija?
Maisto netoleravimas dažnai gali būti painiojamas su alergija. Alergija tam tikriems maisto produktams apima organizmo imuninės sistemos atsaką, tad simptomai pasireiškia gana greitai, nuo kelių minučių iki kelių valandų.
„O specifinio maisto netoleruojantis asmuo, negali tinkamai virškinti tam tikros maistinės medžiagos. Taip neretai atsitinka dėl to, kad jiems trūksta fermentų, sergant lėtinėmis ligomis (Celiakija, Krono liga, Opiniu kolitu), esant disbakteriozei, virškinimo sutrikimams, besaikiam alkoholio vartojimui ar vartojant tam tikrus medikamentus“, – sako medikė.
Tai reakcijos susijusios su imuniniu organizmo atsaku į maistą, kai organizmas pradeda gaminti specifinius imunoglobulinus G (IgG), kurie jungiasi su maisto baltymais – šiuos susidariusius kompleksus imuninė organizmo sistema turėtų pašalinti. Visgi kai jų susidaro itin daug, organizmo imuninė sistema nebegeba pati jų atsikratyti.
„Tokie kompleksai kaupiasi organizmo audiniuose ir sukelia maisto netoleravimo požymius. Dažniausi maisto netoleravimo simptomai: pilvo pūtimas, viduriavimas, vidurių užkietėjimas, odos bėrimai, sąnarių skausmai, galvos skausmai ir lėtinis nuovargis“, – sako I. Stukienė
Dažniausiai netoleruojami produktai
- Pieno produktai
Laktozė yra cukrus, aptinkamas pieno produktuose. Laktozę organizme skaido fermentas, vadinamas laktaze, kuris būtinas, kad pastaroji būtų tinkamai skaidoma ir pasisavinama. Laktozės netoleravimą sukelia laktazės fermentų trūkumas, dėl kurio atsiranda jau minėti virškinimo sutrikimai ir kitos sveikatos problemos.
„Reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad laktozės netoleravimas gali būti tiek įgimtas, tiek įgytas. Įgytas laktozės netoleravimas atsiranda sergant infekcinėms, virškinamojo trakto ligomis ir dažniausiai po kurio laiko praeina, tačiau retesniais atvejais gali išlikti. Įgimtas laktozės netoleravimas yra susijęs su genų pakitimais, kurie atsakingi už laktazės aktyvumą. Toks netoleravimas dažniausiai būna įgimtas.
Pieno produktuose taip pat yra baltymo, vadinamo kazeinu. Kazeinas gali būti sunkiai virškinamas ir sukelti virškinimo sistemos uždegimą. Naujausių tyrimų duomenimis nustatyta, jog net trečdalis Lietuvos gyventojų netoleruoja šios produktų grupės“, – priduria gydytoja.
- Kviečiai
Kviečiuose yra baltymas vadinamas glitimu. Jo netoleravimas pasireiškia pilvo, sąnarių skausmais, nuolatiniu nuovargiu, pykinimu ir pilvo pūtimu.
Gydytoja priduria, jog reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad gliuteno netoleravimas skiriasi nuo celiakijos, kuri yra autoimuninės sistemos atsakas į glitimą, ir alergijos kviečiams. Abu sutrikimai gydomi iš maisto raciono pašalinus produktus su glitimu.
- Fruktozė
Tai yra cukrus esantis vaisiuose, daržovėse ir meduje. Fruktozės netoleravimas gali atsirasti dėl fermentų trūkumo, nors tai pasitaiko retai. Tuo tarpu fruktozės malabsorbcija, kai organizmui trūksta baltymo, leidžiančio absorbuoti cukrų iš žarnyno, yra kur kas dažnesnė.
Netoleruojantiems šios medžiagos, fruktozė fermentuojasi žarnyne, todėl atsiranda virškinimo sutrikimai.
- Kiaušiniai
Netoleruojant kiaušinių, organizmas gali reaguoti į baltyminę medžiagą esančią kiaušinio baltyme, trynyje arba abiejuose produkto dalyse.
Tokiu atveju, gali pasireikšti nemalonūs virškinimo trakto simptomai, lydimi galvos skausmų, migrenos, odos bėrimų, nuovargio ir sąnarių skausmų.
- Riešutai
Riešutų netoleravimo simptomai pasirodo tik po tam tikro laiko, tuo tarpu alergijos atveju – simptomai juntami vos pavartojus alergeno.
Riešutų netoleravimo simptomai pasireiškia egzema, dermatitu, ypač aplink akis, taip pat ir žarnyno problemomis.
- Mielės
Tai yra gyvas grybelis, naudojamas daugelio maisto produktų gamyboje (gaiviųjų gėrimų, kepinių, alkoholinių gėrimų ir kt.).
„Jeigu įtariate, kad netoleruojate duonos mielių, gali būti, kad kaltos ne mielės, o kiti ingredientai, tokie kaip kviečiai ar glitimas“, – patikslina medikė.
Kaip atpažinti ir gydyti?
Pasak medikės, pirmas žingsnis gydant maisto produktų netoleravimą yra tiksliai išsiaiškinti, kokių maisto produktų ar jų sudedamųjų dalių pacientas netoleruoja.
„Yra du būdai tai atlikti – eliminacinė dieta arba maisto produktų netoleravimo tyrimai. Eliminacinė dieta reikalauja daugiau pastangų, nuoseklumo ir žinių. Tuo tarpu laboratoriniai tyrimai leidžia be didesnių iššūkių sužinoti, ar tam tikrą maisto produktų sudedamąją dalį organizmas toleruoja“, – sako I. Stukienė.
Pajutus varginančius organizmo pokyčius, susijusius su virškinimo problemomis bei kitais minėtais simptomais, Indrė Stukienė rekomenduoja nedelsiant kreiptis į šeimos gydytoją. Atpažinus netoleruojamus maisto produktus, reikėtų nuosekliai laikytis mitybos plano ir vengti šių produktų.