„Pasitaiko atvejų, kai į vaistinę užsuka prastai pasijutęs, vyresnio amžiaus pacientas, o paklaustas, ar seka savo kraujo spaudimo rodiklius, atsako neigiamai. Šį atsakymą lydį ir paaiškinimas, kad iki tol jokių nusiskundimų sveikata nebuvo, todėl matuoti spaudimo neva nebuvo prasmės. Pacientui visada paaiškiname, kad padidėjęs spaudimas gali net ir nesukelti jokių simptomų, nors tuo pačiu didina gyvybiškai svarbių organų – širdies, smegenų, inkstų – sutrikimų riziką bei kelia grėsmę gyvybei“, – teigia J. Jankauskienė.
Vaistininkė priduria, kad sutikęs pasimatuoti kraujo spaudimą pacientas neretai lieka nustebintas rezultatų, kurie rodo padidėjusias ir normų neatitinkančias reikšmes.
7 svarbiausi aspektai apie kraujo spaudimą:
Kraujo spaudimui įtaką daro daugybė veiksnių: širdies raumens jėga, vandens ir druskos pusiausvyra, patiriamas stresas, fizinis aktyvumas, žalingi įpročiai, kūno svoris ir t.t. Dėl šios priežasties kraujo spaudimą reikia sekti visiems, net ir nejaučiantiems, jokių simptomų, besilaukiančioms moterims ir garbingo amžiaus senjorams.
Neturintys nusiskundimų sveikata, kraujospūdį turėtų matuotis keletą kartų per savaitę. Senjorai, turintys antsvorio, sergantys cukriniu diabetu ir inkstų ligomis bei besilaukiančios moterys tai turėtų daryti du kartus per dieną – ryte ir vakare.
Kraujo spaudimo aparatas matuoja arterinį kraujo spaudimą (AKS), sistolinį ir diastolinį spaudimą bei širdies susitraukimų dažnį. Sistolinis kraujo spaudimas (viršutinis skaičius) – rodo, kokiu slėgiu kraujas veikia arterijų sieneles širdies susitraukimų metu, o diastolinis – kokiu slėgiu kraujas veikia arterijų sieneles, tuo metu, kai tarp širdies dūžių yra pertrauka.
Riešiniai matavimo aparatai netinka pacientams su pažeista periferine kraujotaka. Pacientams, turintiems širdies ritmo sutrikimų, matavimo rezultatai nuolat keičiasi, todėl rekomenduojama naudoti matuoklius su aritmijos indikatoriumi.
Jeigu kraujospūdžio matavimus atliksite iškart vieną po kito, tai antrojo metu gausite mažesnes reikšmes. Tarp matavimų rekomenduojama išlaikyti 30 minučių laiko tarpą. Be to, dešinės ir kairės rankų AKS rodmenys bus skirtingi.
Arterinis kraujo spaudimas laikomas normaliu, kai sistolinis kraujo spaudimas yra apie 130, o diastolinis – 85 mm Hg (gyvsidabrio stulpelio milimetrai). Padidėjęs kraujospūdis nustatomas tada, kai matuojant ne vieną kartą sistolinis spaudimas viršija 140, o diastolinis – 90 mm Hg. Žemas arterinis spaudimas nustatomas, kai pakartotinio matavimo metu ramybės būsenoje sistolinis spaudimas neviršija 100, o diastolinis – 60 mm Hg.
Jeigu kelis kartus išmatavote didesnį nei 140/90 mm Hg kraujo spaudimą, reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją.
Rodiklius būtina stebėti
Vaistininkė I. Garuckienė priduria, kad norint nustatyti, kokia yra kraujo spaudimo pakilimo kilmė (vienkartė ar tendencinga), būtina sekti jo rodiklius nuolatos ir tai daryti tinkamai. Negana to, sudarytas rodiklių grafikas gali padėti ir tais atvejais, kai sprendžiama, kokias vaistų dozes ir jų vartojimo laiką skirti, taip pat ar reikia koreguoti jau esamą gydymą.
„Dažnai pacientai pasakoja, kad kraujospūdžio rodiklius rašo tiesiog ant popieriaus lapo, tačiau žiūrint tik į skaičius neįmanoma atlikti tinkamo būklės įvertinimo. Todėl būtina sudaryti atskirą dokumentą, pavyzdžiui, dienyną, ir jame žymėti kiekvieno matavimo gautas viršutinio bei apatinio spaudimo reikšmes, jų datą bei laiką. Pateikus gydytojui tokį dokumentą, kuriame tvarkingai užfiksuotas matavimų grafikas, jis galės iš karto įvertinti jūsų būklę, rasti kitus duomenis, kurie yra ypač svarbūs diagnozės patikslinimui“, – teigia I. Garuckienė.
Pasak vaistininkės, padidėjusį kraujo spaudimą kontroliuoti padės maisto produktai ir specialiai tam skirti maisto papildai. Į savo mitybos racioną įtraukite kakavą, česnaką, vartokite augalinius ir riešutų aliejus, pavyzdžiui, kanapių, linų sėmenų arba graikinių riešutų. Padėti gali ir vitaminas C, kofermentas Q10, magnis, iš vaistinių augalų pagaminti širdies lašai, gudobelių tinktūra ir žuvų taukai ar išgrynintos omega-3 riebalų rūgštys.