Tikriausiai dažnas, kurio namuose žaliuoja šis daugiametis augalas siaurais ir ilgais lapais, yra išbandęs bent keletą jo panaudojimo sveikatinimo tikslais būdų. Taip pat neabejotinai žino slogos gydymo alavijų sultimis receptą arba kaip šį augalą panaudoti saulėje nudegusioms kūno vietoms ar žaizdoms gydyti. Tačiau viršutinių kvėpavimo takų ligų ir odos žaizdų, nudegimų gydymas toli gražu nėra visos alavijo gydomųjų galių pritaikymo sritys.
Apie žmogaus organizmui naudingas šio itin vertingo augalo savybes ir jo panaudojimą ne tik gydymo, bet ir grožio puoselėjimo tikslais pranešime spaudai papasakojo kosmetologė, eprodukcija.lt įkūrėja Kristina Kazlienė, kurią alavijas, kaip ji pati teigia, lydi nuo pat vaikystės.
Alavijo nauda buvo žinoma jau prieš tūkstančius metų
„Žinios apie alavijo naudingąsias savybes kauptos ne vieną tūkstantmetį. Pirmieji rašytiniai šaltiniai apie šio augalo panaudojimą gydymo tikslais siekia 1750 metus prieš Kristų – informacijos apie tai randama šumerų tekstuose, – pasakoja K. Kazlienė. – Antikos laikais buvo rašoma, kad alavijas, be odos pažeidimų, taip pat gydo burnos žaizdas, žarnyno ir skrandžio ligas, sužadina miegą, stabdo plaukų slinkimą.
Iš įvairių istorinių šaltinių žinoma, kad šią gamtos dovaną senovės egiptiečiai, graikai, romėnai, arabai, kinai naudojo ne tik kaip gydomąją, bet ir kaip kosmetikos priemonę. Pasakojama, kad netgi Egipto faraonė Kleopatra savo odą lepindavusi iš alavijo pagamintais tepalais ir kremais. Šiandien iš alavijų taip pat kuriamos ne tik įvairios gydomosios, bet ir kūno priežiūros, grožio priemonės.“
Kas lemia alavijo sveikatinamąjį poveikį?
Specialistų teigimu, alavijas pasižymi puikia savybe – suaktyvina visus žmogaus sveikatinimo mechanizmus. Kaip? Atsakyti į šį klausimą padeda žinomos šio augalo sudedamosios dalys, palankiai veikiančios žmogaus organizmą. Veikdamos kartu jos daro dar didesnį poveikį.
Alaviją daugiausia sudaro vanduo, įvairūs neorganiniai junginiai, pvz., kalis, chloras, kalcis, ir organiniai junginiai, pvz., baltymai, salicilo rūgštis, taip pat vitaminai: A, B grupės, C ir E. Alavijuose esantys baltymai turi net 18 aminorūgščių iš 23, kurios stimuliuoja imuninę sistemą ir yra itin vertingos baltyminiam maistui alergiškiems žmonėms.
Alavijai turi daug fitoncidų, kurie užmuša bakterijas, mikrobus, ligas sukeliančius organizmus ir palankiai veikia žmogaus organizmo naudingųjų mikrobų vystymąsi, taip pat skatina nervų sistemos veiklą. Fitoncidai itin teigiamai veikia žmones, turinčius polinkį į nervinius sutrikimus, taip pat kamuojamus nemigos, pervargusius, padeda susigrąžinti darbingumą.
Alavijų sultyse esama ir antrachinonų, kurie pasižymi laisvinamuoju poveikiu, taip pat malšina skausmą ir slopina uždegimus, bei saponinų – glikozidų, kurie turi valomąjį ir antiseptinį poveikį.
Daugelio ligų priešas
Medicinos reikmėms naudojamos alavijų sultys, iš džiovintų lapų gauti milteliai, taip pat skysti ekstraktai, mišiniai ir sirupai.
Būtų galima išvardyti bent 20 grupių skirtingų ligų, kuriomis sergant į pagalbą gali būti pasitelkiamas alavijas. Tačiau šįkart apžvelgsime tik keletą jų.
Tyrinėjant alavijo gydomąsias savybes, buvo nustatyta, kad šio augalo sultys pasižymi baktericidiniu poveikiu, stimuliuoja apsaugines organizmo funkcijas, užkerta kelią uždegimui, skatina audinių regeneraciją. Šiais augalais gydomas diabetas, bronchinė astma, alergija, pūslelinė, burnos ertmės ligos, psoriazė, spuogai. Alavijų sultys naudojamos imunitetui stiprinti, virškinamojo trakto ligoms gydyti, taip pat sergant gastritu, užkietėjus viduriams. Alavijų lapai naudojami gydant bene visus odos pažeidimus, nudegimus, dermatitą, egzemą, kraujosruvas.
Per pastaruosius kelis dešimtmečius įvairių šalių mokslininkai atlikdami tyrimus įrodė, kad alavijų sultys, lapai ir žievelė tinka diabetui gydyti. Pasirodo, jie mažina cukraus kiekį kraujyje greičiau ir veiksmingiau nei daugybė kitų rekomenduojamų priemonių.
Kai kuriuose moksliniuose šaltiniuose teigiama, kad šviežios alavijų lapų sultys skatina karcinomų žūtį ir tinka vartoti saugantis nuo vėžio pasikartojimo.
Paminėtina, kad alavijų sultis galima gerti ir profilaktiškai. Teigiama, kad kasdien išgeriantieji po 1 valgomąjį šaukštą šio augalo sulčių, praskiestų vaisių sultimis, pastebi, jog padidėja darbingumas, atsiranda daugiau jėgų ir pagerėja virškinimas.
Alavijas – odos grožiui puoselėti ir jos problemoms spręsti
Lietuvoje galima rasti iš ekologiškų alavijų pagamintų produktų, skirtų kovoti su įvairiais negalavimais, tačiau šįkart daugiausia dėmesio skyrėme odos problemoms, kamuojančioms dažną žmogų. Kuo naudingas gali būti alavijas šioje srityje?
Pasak kosmetologės K. Kazlienės, spręsti spuoguotos odos problemoms tinka grynasis alavijų gelis, alavijų muilas ir tonikas. „Šios priemonės skatina audinių regeneraciją, turi sutraukiančių ir antibakterinių savybių, kurios padeda užkirsti kelią inkštirams ir didesnių spuogų susidarymui. Svarbu tai, kad jos tinka visų tipų, net ir itin jautriai ir problemiškai, odai. Nors šie ekologiškų alavijų produktai Lietuvoje dar yra naujiena, tačiau jau nemažai mano klientų savo odos problemas mažina naudodami juos. Mano žiniomis ir gamintojų teigimu, kol kas nėra buvę, kad kam nors nuo jų būtų kilusi alergija“, – pasakoja K. Kazlienė, itin pamėgusi produkciją iš ekologiško sertifikuoto Ispanijos ūkio ir panorusi su ja supažindinti daugiau lietuvių.
Specialistės teigimu, artėjant vasarai itin vertingas grynasis alavijo gelis, skirtas odai drėkinti, kuris ypač tinka nudegus saulėje, nes puikiai atgaivina odą. Taip pat jį tinka tepti po traumų, įkandimų ar depiliacijos. Kartu tai yra naudinga priemonė sergantiems žvyneline ar egzema, nes pagreitina odos ląstelių atkūrimo procesą. Gydomasis grynasis alavijo gelis, skirtas visam kūnui, tinka ne tik odos dehidratacijos prevencijai (palaiko nuolatinę drėgmę odoje) ir nudegimams gydyti, bet ir pavargusių kojų skausmui šalinti, sąnarių ligoms, strijoms, odos paviršiniams sužeidimams ir netgi plaukų slinkimui gydyti.
Pasak pašnekovės, riebią odą turintiems žmonėms tinka šveitiklis iš alavijų ir vynuogių kauliukų, taip pat alavijų naudingosiomis savybėmis papildytas veido prausiklis ir tonikas, kurie sutraukia poras. Paakių kremas mažina raukšles aplink akis, atgaivina ir pašviesina po akimis susidariusius tamsius maišelius. Jauninamasis serumas su alaviju ir hialurono rūgštimi pasižymi stangrinamuoju poveikiu, intensyviai drėkina ir skaistiną odą, mažina veido raukšles. Jautresnei odai su išsiplėtusiais kapiliarais itin tinka alavijų ir erškėtuogių atstatomasis ir maitinamasis kremas, mišriai odai – alavijų ir sraigių glitimo atstatomasis drėkinamasis veido kremas.
Spręsti dažną kūdikių odos problemą – iššutimą ir bėrimą – padeda kūdikių kremas, kurio sudėtyje esantis alavijas drėkina ir apsaugo odą, o taukmedžio sviestas intensyviai maitina ir apsaugo nuo išorės sudirgimų, alantoinas atkuria pažeistą, sudirgusią odą, medetkos slopina uždegimą, veikia raminamai ir kt.
Alavijai dėl drėkinamojo, raminamojo ir regeneruojamojo poveikio papildo ir daugybės kitokių veido bei kūno priežiūros priemonių, pvz., molio kaukių, kremų nuo raukšlių, antiperspirantų, dušo želės, įvairaus poveikio plaukų šampūnų ir kaukių, lūpų balzamų ir kt., sudėtį. Jie naudojami ne tik moterims, bet ir vyrams skirtoms kūno priežiūros priemonėms kurti.
„Alavijų produktai veiksmingai kovoja su alergijomis, kurios vargina pavasarį, vasarą, o kai kuriuos – ir visus metus. Patartina vos pajutus pirmuosius alergijos simptomus prieš valgį gerti alavijų sulčių (galima sumaišyti su trupučiu vandens ar apelsinų sulčių). Nenorintys gerti alavijų sulčių gali rinktis kitą alternatyvą – su nedideliu kiekiu vandens išgerti po vieną alavijo kapsulę per parą. Jeigu oda jau išberta, patariama papildomai tepti ją grynuoju alavijo geliu. Alavijas šiuo atveju veikia kaip stiprus imuninės sistemos stimuliatorius ir padeda sustiprinti imunitetą – tai ir yra svarbiausia kovojant su įvairiomis alergijomis“, – pasakoja K. Kazlienė.
Naudingi receptai
Alavijų sultys – vienas iš dažniausiai naudojamų alavijo preparatų įvairiems negalavimams gydyti. Norint šią priemonę pasiruošti patiems, reikėtų susmulkinti alavijų lapus, išspausti sultis ir jas nukošti per keletą marlės sluoksnių. Sultis patariama laikyti ne aukštesnėje nei 10 °C temperatūroje tamsioje vietoje sandariai uždarytame stikliniame indelyje.
Kai sergama gastritu, esant skrandžio opai, užkietėjus viduriams, taip pat norint pagerinti apetitą patariama vartoti 1 ar 2 arbatinius šaukštelius alavijų sulčių 2 ar 3 kartus per dieną, likus 30 min. iki valgio.
Sergant sloga, reikėtų išspaustas alavijų sultis praskiesti vandeniu (santykiu 1:2) ir lašinti į nosį. Galima lygiomis dalimis maišyti su burokėlių sultimis.
Sergant bronchitu, rekomenduojama 100 ml alavijų sulčių sumaišyti su 500 g sutrintų graikinių riešutų ir 300 g medaus. Šį mišinį reikėtų gerti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną, likus 30 min. iki valgio.
Sergant mažakraujyste, 100 ml alavijų sulčių (sultims spausti tinka stambūs lapai) reikėtų sumaišyti su 100 g medaus, palikti 3 valandas. Šį mišinį rekomenduojama gerti po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną.
Esant pūslelinei, rekomenduojama 1 arbatiniu šaukšteliu alavijų sulčių 2–3 kartus per dieną vilgyti pažeistas vietas.
Esant arterinei hipertenzijai (padidėjusiam kraujospūdžiui), rekomenduojama 100 g alavijų sulčių sumaišyti su 500 g graikinių riešutų, 300 g medaus, 3–4 citrinų sultimis, viską gerai suplakti ir gerti po 1 arbatinį šaukštelį 3 kartus per dieną, likus 30 min. iki valgio (laikyti šaldytuve).
Imunitetui stiprinti ir virškinamojo trakto ligoms gydyti naudojamas mišinys, pagamintas iš mėsmale sumaltų šviežių alavijų lapų ir tokio pat kiekio medaus. Šį mišinį reikėtų vartoti po 1 valgomąjį šaukštą 3 kartus per dieną, likus 30 minučių iki valgio, užgeriant puse stiklinės šilto virinto vandens. Taip vartoti reikėtų 3 savaites ir po 10 dienų pertraukos šį gydymo kursą pakartoti.
Svarbu pabrėžti, kad dėl alavijų preparatų vartojimo gydymo tikslais reikėtų pasitarti su gydytoju.