„Tiek fizine, tiek psichine savo vaikų sveikata bei raida visada turi rūpintis tėvai (įtėviai) ar globėjai. Jų pareiga nuo pat gimimo vaiką prirašyti pasirinktoje sutartį su teritorine ligonių kasa turinčioje poliklinikoje, pas pasirinktą šeimos ar vaikų ligų gydytoją. Vaikams kasmet turi būti atliekami profilaktiniai sveikatos patikrinimai",– sako Valstybinės ligonių kasos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (VLK) Paslaugų ekspertizės ir kontrolės skyriaus patarėja Žydrūnė Baigienė.
Pasak jos, tėvams ir globėjams reikia žinoti, kad vaikams iki 16 metų sveikatos priežiūros paslaugos teikiamos tik su jų įstatyminių atstovų sutikimu, išskyrus būtinosios medicinos pagalbos paslaugas. „Paciento atstovais pagal įstatymą gali būti: vienas iš tėvų (įtėvių), globėjas, rūpintojas. Nesant šių atstovų raštiško sutikimo, gydytojas negalės atlikti patikrinimo. Tiesa, kaip jau ir minėjau, kai vaikui būtina skubi medikų pagalba, ji turi būti teikiama ir nesant tokių atstovų",– teigia Ž. Baigienė.
Problemų kyla, jei į užsienį ilgesniam laikui išvyksta abu tėvai, o vaikai paliekami artimųjų giminaičių priežiūrai. „Teisiškai neįforminus laikinosios globos (rūpybos) šie žmonės negali atstovauti vaikams gydymo įstaigoje. Tuo tarpu turint atstovavimo teisę patvirtinantį dokumentą, sunegalavus vaikui, su juo kreipiantis į gydymo įstaigą rūpesčių nekiltų",– sako Ž. Baigienė.
Pasak jos, tėvelių pareiga prieš išvykstant ilgesniam laikui gyventi ir dirbti į kitą valstybę, sutvarkyti savo vaiko atstovavimo ir priežiūros klausimus.
Tuo tarpu sulaukę 16 metų jaunuoliai jau gali pasirinkti atstovą pagal pavedimą. „Šis atstovavimas įforminamas notarine tvarka arba pacientas apie savo pasirinktą atstovą pasirašytinai gali nurodyti savo medicinos dokumentuose",– teigia Ž. Baigienė.
Tad sunegalavus vaikui, į gydymo įstaigą tėveliams, o jei tėvų nėra – globėjams, reikėtų keliauti kartu su vaiku. Kreipiantis reikia turėti vaiko ir savo (tėvų ar globėjų) asmens dokumentą, globėjams – būtinas atstovavimo teisę patvirtinantis dokumentas.