Kada registruojamas didžiausias sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis Lietuvoje? Kokia situacija šiuo metu?
Įprastai Lietuvoje didžiausias sergamumas gripu stebimas žiemos mėnesiais, tuo metu pasiekiamas ligos pikas. Tačiau gripas gali prasidėti ir nuo spalio bei tęstis gerokai ilgiau - net iki gegužės.
Remiantis Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, bendras sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) rodiklis Lietuvoje praėjusią savaitę siekė 43 atvejus 10 tūkst. gyv. (ankstesniąją savaitę – 31 atvejį 10 tūkst. gyventojų). Praėjusią savaitę gripu susirgo 221 asmuo, ankstesniąją savaitę – 178. 1-ąją šių metų savaitę Lietuvoje dėl gripo į ligonines paguldyti 32 asmenys, tarp jų 24 vaikai, 1 asmuo buvo gydomas intensyvios terapijos skyriuje, rašoma pranešime spaudai.
Pernai tuo pačiu metu (1-ąją metų savaitę) bendras Lietuvos gyventojų sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo didesnis – 69,7 atvejo 10 tūkst. gyventojų.
Kaip atskirti gripą nuo peršalimo? Kokie būdingi simptomai?
Gripas yra vienas iš daugelio viršutines kvėpavimo takų ligas sukeliančių virusų, tačiau jis labai pavojingas dėl savo komplikacijų ir sunkios ligos eigos. Paprastai žmogus, užsikrėtęs gripo virusu, suserga per 24-72 val. Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C) , galvos ir raumenų skausmas, akių obuolių skausmas, gerklės skausmas, didelis nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas. O peršalimas dažniausiai vystosi lėtai, iš pradžių peršti gerklę, pradeda bėgti nosis, po truputį kyla temperatūra, ima skaudėti gerklę, vėliau progresuoja kiti simptomai.
Taigi, jei susirgote staiga ir sunkiai, ypatingai gripo „piko“ metu, didelė tikimybė, jog sergate gripu.
Kuo ypatingas šis gripo sezonas?
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, dabartinis gripo sezonas (2019/2020 m.) gali sukelti didelį vyresnio amžiaus žmonių mirtingumą. Šios prognozės siejamos su dabar daugelyje Europos šalių dominuojančia A tipo gripo viruso cirkuliacija: A tipo gripo virusas sudaro (71 proc.), o B tipo virusas trečdalį (29 proc.) šį gripo sezoną cirkuliuojančių virusų. Europos ligų prevencijos ir kontrolės ir centro pranešime teigiama, kad nors kol kas Europos regione nėra stebimas padidėjęs mirtingumas dėl gripo, tačiau vertinant ankstesnius gripo sezonus, kai dominavo A tipo (H3N2) gripo virusas, buvo stebėtos sunkios komplikacijos tarp 60 metų ir vyresnių žmonių.
Kaip gydytis susirgus gripu ar ūmia viršutinių kvėpavimo takų infekcija?
Įtarus, kad sergama gripu, rekomenduojama kreiptis į gydytoją, kuris paskirs reikalingą gydymą. Dažniausiai gydymui yra naudojami antivirusiniai vaistai, palengvinantys ligos simptomus, padedantys greičiau pasveikti ir apsaugantys nuo rimtų komplikacijų. Antibiotikai skiriami tik išsivysčius bakterinės kilmės komplikacijoms (pvz., pneumokokinei infekcijai) gydyti.
Kokios dažniausios gripo komplikacijos ir kuo jos yra pavojingos?
Pagrindinės gripo komplikacijos: plaučių uždegimas (pneumonija), galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas (virusinis encefalitas, meningitas), širdies raumens uždegimas (miokarditas), sinusitas, inkstų uždegimas, vaikams - pūlingas vidurinės ausies uždegimas. Sergant gripu gali paūmėti ne tik lėtinės kvėpavimo takų (astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, cistinė fibrozė), bet širdies ir kraujagyslių sistemos lėtinės ligos, gali ištikti širdies infarktas, įvykti insultas.
Kaip išvengti gripo ir peršalimo ligų? Kokių saugumo priemonių imtis apsaugoti nuo gripo save ir kitus?
Gyvenantiems mieste žmonėms gripo protrūkio metu išvengti kontakto su gripo virusu yra beveik neįmanoma. Dirbant, apsipirkinėjant prekybos centruose, vaikams lankant darželį ar einant į mokyklą, neišvengiamai sukontaktuosite su gripo virusu, nes jis skleidžiamas į aplinką kiekvieno ligonio jam čiaudint, kosint, kalbant ir pan. Šiuolaikiniais tyrimais pagrįsta medicina pripažįsta tik vieną būdą, galintį apsaugoti nuo gripo – skiepus. Pasaulio sveikatos organizacijos skiepus pripažįsta pagrindine ir labai efektyvia gripo specifine profilaktikos priemone, apsaugančia nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Pasak statistikos, gripo epidemijos metu iš pasiskiepijusių suserga apie 1 proc. žmonių, tačiau jie neserga sunkiomis, gyvybei pavojingomis gripo formonis.
Skiepytis nuo gripo rekomenduojama visiems, bet vakcinacija yra ypač svarbi asmenims, priklausantiems rizikos grupėms ir jų artimiesiems. Rizikos grupėms priklauso: 65 metų ir vyresni asmenys, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų ligomis, lėtinėmis ligomis susijusiomis su imuniniais mechanizmais, piktybiniais navikais, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.
Net ir pasiskiepijus sezoninio gripo vakcina, negalima pamiršti kitų kasdieninių veiksmų, padėsiančių išvengti gripo: gripo protrūkio metu, jei tik įmanoma, stengtis nebūti masinio susibūrimo vietose, dažnai plautis rankas, laikytis atstumo nuo sergančių gripu asmenų, reguliariai vėdinti patalpas. Gripo, kaip ir kitų ligų profilaktikai, rekomenduojama sveikai maitintis, būti gryname ore, laikytis darbo ir poilsio režimo. Žmonės, kurie yra nuolatos pavargę, jaučia ilgalaikį stresą, yra daug mažiau atsparūs ligoms, jų imuninė sistema neveikia. Mums patiems apsisaugoti sunku, nuo ligų mus saugo mūsų imuninė sistema, tad reikia ją tausoti.
Beje, čiaudėdami ir kosėdami, jei neturite nosinės, burną prisidenkite ne delnu, o alkūne. Priešingu atveju virusus ir bakterijas liesdami daiktus, durų rankenas platinate visur aplinkui.
Jei vis tik susirgote gripu, patariama likti namuose, neiti į darbą ar mokyklą, nevesti vaikų į darželį, nes taip galite užkrėsti kitus. Pagrindinė klaida, kurią daro daugelis aktyvaus amžiaus žmonių, tai, kad sirgdami jie eina į darbą ar kolektyvus, taip nesaugodami nei savo, nei aplinkinių sveikatos.
Kada geriausia skiepytis nuo gripo ir ar skiepytis reikia kasmet?
Pasiskiepyti nuo gripo rekomenduojama kiekvienais metais rudens-žiemos mėnesiais, nes reikia maždaug dviejų savaičių, kad žmogaus organizme susidarytų antikūnai kovai su gripo virusu. Geriausia pasiskiepyti prieš prasidedant gripo sezonui, tačiau galima skiepytis ir viso sezono metu. Ne per vėlu pasiskiepyti ir dabar, nes imuninis atsakas vis tik pradeda vystytis greičiau negu kad pasibaigia inkubacinis periodas po kontakto su gripo virusu. O ilgametės stebėsenos duomenimis, aukščiausi sergamumo gripu rodikliai registruojami sausio pabaigoje ir vasario mėnesį.
Gripo virusas yra vienas iš labiausiai linkusių mutuoti, ir tai yra didelė problema. Kadangi gripo virusai yra nuolat besikeičiantys labai sunku tiek nuo jų apsisaugoti, tiek šią ligą gydyti. Kiekvienais metais atsiranda vis naujų antigeninių struktūrų turinčių gripo atmainų, kurios skiriasi nuo klasikinio žmogaus Influenza A tipo viruso. Dėl šios priežasties skiepytis nuo gripo rekomenduojama kiekvienais metais.
