Specialistams ypač didelį nerimą kelia sumažėjęs vaikų skiepijimas.
„Šiuo metu vykdome apklausą, kodėl tėvai nesutinka vaikų vakcinuoti. Pirminiai duomenys yra tokie, kad niekur vaikas nėjo, buvo namie, atrodė skiepyti nesaugu, baisu, nežinojo, kaip vaikas į skiepus sureaguos.
Mes turime norą turėti aiškesnius duomenis, kodėl tėvai neskiepijo vaikų, kuriais galėtume pasidalinti“, – žurnalistams pasakojo sveikatos apsaugos viceministrė Aušra Bilotienė Motiejūnienė.
Sveikatos apsaugos ministerijos Sveikatos stiprinimo skyriaus vedėja epidemiologė Loreta Ašoklienė pastebėjo, kad apskritai vaikų profilaktinio skiepijimo apimtys yra sumažėjusios bent keletu procentų.
„Didžiausią nerimą kelia nepakankamos skiepijimo apimtys nuo tymų, raudonukės ir epideminio parotito. Turint mažesnes nei 95 proc. skiepijimų apimtis, akivaizdu, kad turėsime tymų protrūkį. Tik laiko klausimas, kada“, – sakė L. Ašoklienė.
Epidemiologė pridūrė: „Skiepijimo apimtis būtina kaip greičiau didinti, bet labai svarbu pasirinkti tikslines priemones, nes dabar mes visiškai nežinome, ar tai susiję su pandemija, kad tėvai nenorėjo eiti į poliklinikas skiepyti vaikų, ar tiesiog yra pasikeitusi nuomonė į skiepus. Priklausomai nuo to, skirtųsi priemonės, kurias reikėtų taikyti.
Be jokios abejonės, ir dabar skatiname neatidėti tėvus vaikų skiepijimo, jeigu atidėta, suskubti paskiepyti“.
L. Ašoklienė pranešė ir dar vieną žinią: šį rudenį vyresnio amžiaus ar rizikos grupėms priklausantys asmenys bus kviečiami pasiskiepyti iškart trimis vakcinomis: ne tik nuo gripo, COVID-19, bet ir nuo pneumokoko.
„Pneumokokinės vakcinos rizikos grupės keičiasi. Suaugusieji, sergantieji cukriniu diabetu, buvo skiepijami tik tada, jeigu jiems buvo kokios nors komplikacijos. Dabar į tas grupes bus įtraukti ir sergantieji cukriniu diabetu pilna apimtimi, neskaidant pagal TLK kodus.
Pilnai įtrauksime ir asmenis, sergančius bronchine astma.
Rizikos grupės asmenų skaičius gerokai išaugs ir bus sudaryta galimybė pasiskiepyti valstybės finansuojama vakcina nuo pneuomokoko didesniam asmenų skaičiui“, – žadėjo L. Ašoklienė.
Apie tai, kaip svarbu pasiskiepyti ir pneumokokine vakcina, portalui „Delfi“ anksčiau yra pasakojusi ir Šeškinės poliklinikos gydytoja infektologė Augustė Jelinskaitė.
Anot jos, pneumokokinė infekcija pavojinga tuo, kad ja susirgus prasideda ir kitos ligos. Dažniausiai tai būna plaučių uždegimas, tačiau taip pat gali pasireikšti meningitas, angina, endokarditas ar kitos ligos. Tai priklauso nuo infekcinio proceso lokalizacijos.
Pneumokokai – viena dažniausia plaučių uždegimo bei viduriniosios ausies uždegimų priežastis.
„Sukėlėjas plinta oro lašeliniu keliu, didesnė rizika susirgti šaltuoju metų laiku. Susergama ir dėl nepalankių išorinių faktorių: peršalimo, pervargimo, stresinės situacijos, virusinės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos“, – paaiškino A. Jelinskaitė.
Tuo metu gydytojas infektologas, profesorius Arvydas Ambrozaitis paaiškino: „Vakcina nuo pneumokoko apsaugo nuo bakterinio plaučių uždegimo, kurį sukelia pneumokoko bakterija. O ji gali sukelti kraujo užkrėtimą, sepsį, meningitą, tai labai sunki patologija. Koronaviruso metu imuninė sistema nusilpsta, dėl to pneumokokas gali greičiau sukelti ligą ir sunkesnę jos eigą“.
Visą tekstą apie pneumokokinę infekciją rasite čia.