„Po vakcinacijos galintis pasireikšti šalutinis poveikis signalizuoja, kad vakcina veikia, o jūsų imuninė sistema reaguoja“, – nerimaujančius dėl vakcinų šalutinio poveikio pranešime žiniasklaidai ramina „Camelia“ vaistininkas Rimvydas Blynas.
Minėtasis vaistinių tinklas tęsia informacinę kampaniją „Skirk savo laiko pandemijai sustabdyti“ ir telkia dėmesį skiepų nuo COVID-19 baimėms aptarti bei mitams paneigti.
Šalutinis poveikis – teigiamas signalas
Pasak vaistininko R. Blyno, dažniausiai po vakcinos pasireiškiantys šalutiniai poveikiai yra skausmas injekcijos vietoje, jos paraudimas, nežymus bėrimas, galvos skausmas, nuovargis ar temperatūros padidėjimas. Nors šalutinį poveikį patiria ne visi nuo COVID-19 pasiskiepiję pacientai, R. Blynas pataria kitą dieną po skiepo neplanuoti svarbių susitikimų ar darbų. „Išlieka tikimybė, kad prasčiau jausitės, todėl dirbti atsakingus darbus gali būti sunkiau“, – perspėja vaistininkas.
Nuo COVID-19 viruso jau paskiepytas R. Blynas sako, kad jis patyrė trumpą ir lengvą šalutinį poveikį. „Kitą dieną po pirmos ir antros vakcinų dozės injekcijos vietą šiek tiek skaudėjo, bet netrukus skausmas praėjo, tarsi nieko nebūtų buvę. Kai kuriems mano kolegoms po skiepo buvo nežymiai padidėjusi temperatūra, tačiau, mano nuomone, tai yra labai maža kaina už tai, kad visi galėtume jaustis ramiai ir saugiai“, – sako vaistininkas ir perspėja, kad vaistus nuo temperatūros, kurią sukėlė šalutinis vakcinos poveikis, reikėtų gerti tik tuomet, kai ši pakyla iki 38,5.
Į vaistininką R. Blyną besikreipiantys pacientai, išgąsdinti socialinėse medijose ir interneto platybėse platinamų melagienų ar baimę kurstančių antraščių, dažnai klausia, ką visgi reiškia po vakcinos juntamas šalutinis poveikis ir ar verta dėl jo sunerimti.
„Mes visi žinome, kad vaistai mūsų organizmuose keičia tam tikrus parametrus. Šalutinis poveikis yra normalus, natūralus ir mums seniai žinomas. Juk, kai mamos skiepija savo vaikus, jos žino apie galimus šalutinius poveikius ir ramiai į juos reaguoja, bet kai suaugame, kažkodėl pradėjome jų bijoti“, – aiškina R. Blynas, bet pabrėžia, kad šalutinio poveikio buvimas ar nebuvimas nėra vakcinos veikimo požymis, todėl nereikėtų pagal tai daryti klaidingų išvadų ar sąsajų.
Kas ir kada gali skiepytis?
Kitas su COVID-19 vakcina susijęs ir pacientus neraminantis klausimas: ar visi ir bet kokiomis aplinkybėmis gali skiepytis? Vilniaus „MediCA klinika“ šeimos gydytoja Izabelė Juškienė ramina, kad įrodymų, jog lengva ūmi liga sumažina skiepo veiksmingumą arba padidina neigiamą skiepo poveikį, nėra. Net tokios ligos kaip vidurinės ausies uždegimas, viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ar viduriavimas, nėra kontraindikacija skiepijimui.
„Visgi, sergant vidutine ar sunkia ūmia liga, skiepijimą reikėtų atidėti, kol sveikatos būklė pagerės, tačiau svarbu skirti ūmius susirgimus ir lėtines ligas. Asmenys, sergantys lėtinėmis ligomis, gali skiepytis, tuo tarpu vidutinio ar sunkaus ūmaus susirgimo metu skiepą reikia atidėti. Kuomet karščiuojame ir įvedame papildomą sukėlėją (gyvą ar negyvą vakciną), padidiname imuninės sistemos apkrovimą. Tai reiškia, kad gali atsirasti aukšta temperatūra ir dėl to sumažėti antikūnų formavimasis. Juk imuninei sistemai tenka „dirbti dviem frontais“, – aplinkybes, kuriomis skiepą nuo COVID-19 geriau atidėti, detalizuoja šeimos gydytoja.
Šiuo metu prieš skiepijantis nuo koronaviruso yra pildomi kontraindikacijas vakcinacijai padedantys nustatyti klausimynai, kuriuos vėliau įvertina medikas ir/ar slaugytoja, tačiau papildomų tyrimų pacientams atlikti nereikia. Nereikalaujama atlikti ir tyrimo, skirto COVID-19 viruso (SARS-CoV-2) antikūnams nustatyti. I. Juškienės teigimu, nėra jokio pagrindo įtarti, kad vakcinavimas persirgus ar sergant koronavirusu būtų mažiau saugus. Tiesa, šiuo metu dėl riboto vakcinų gavimo Lietuvoje nuspręsta persirgusiems asmenims vakcinavimo prioriteto neteikti, nes jie turi bent minimaliai susiformavusį imunitetą.
„Manau, kad mes apskritai per daug kalbame apie šalutinį poveikį, kuris gali net ir nepasireikšti. Mūsų visuomenė įbauginta, tačiau dabar svarbiausia pasiskiepyti, kad išvengtume to, kas susirgus koronavirusu baisiausia – komplikacijų ar mirties. COVID-19 skiepai leis mums jaustis ramesniais ir saugesniais, to dabar labiausiai ir reikia“, – patikina „Camelia“ vaistininkas R. Blynas.