„Pastaraisiais metais buvo daug kelionių po pasaulį, po mokslines konferencijas, kuriose kalbama apie ilgaamžiškumo standartus, kokie jie turėtų būti, kuo turėtume sekti. Na o kelionės ir laiko skirtumai kenkia vienam iš pagrindinių ilgaamžiškumo kriterijų – miegui. Tad pastaruoju metu stengiuosi nekeisti [laiko] zonų, ypač kai yra didelis laiko skirtumas“, – pasakojo A. Samulis ir pridūrė, kad viską, ką išgirsta ilgaamžiškumui skirtuose renginiuose, stengiasi pritaikyti savo gyvenime.
Daugelis pasvajoja apie ilgaamžiškumo piliulę, net konferencijose mokslininkai vieni kitų paklausinėja – ar išradai kokią nors piliulę, teigė ilgaamžiškumo entuziastas. Vis dėlto, jo pastebėjimu, svarbiausi – fundamentalūs dalykai: „Daug kalbama apie šimtamečius žmones, kurie gyvena pasaulio mėlynosiose zonose. Šie žmonės kasdien turi aktyvų fizinį krūvį – prižiūri savo daržą, prižiūri savo ūkį, jie yra fiziškai aktyvūs, to turėtume siekti ir mes – bent jau 30 minučių kasdien.“
Pats A. Samulis kasdien stengiasi aktyviai pasportuoti, taip pat pakankamai miegoti.
„Žinau, kad miegas 7–9 valandas kitiems būna iššūkis, žmonės tiek daug nemiega, tačiau labai svarbu, kiek miego turime, – minėjo jis. – Jei skaičiuojame nuo tada, kai atsigulėme ir atsikėlėme, tai gali būti ir 9, ir 10 valandų. Bet reikėtų pastebėti, kiek kokybiško miego turėjote. Tam yra prietaisai, kuriuos aš irgi naudoju, – apyrankės, žiedai, laikrodžiai, kuriais stebiu, lyginu rezultatus ir pagal tai, atkreipdamas dėmesį į rekomendacijas, stengiuosi pagerinti rezultatus.“
Ekspertas išskyrė ir mitybos svarbą ilgaamžiškumui. Jo teigimu, mokslininkai, tyrinėjantys ilgamečių žmonių gyvenseną, pastebėjo, kad didžiąją jų raciono dalį sudaro augalinė mityba. Ilgaamžiai mėsos ir žuvies visiškai neatsisako, tik vartoja saikingai. Na o mokslo darbuose rašoma, kad mėsos produktų pakanka vartoti penkis kartus per mėnesį.
A. Samulio pastebėjimu, laikytis nuoseklių principų yra iššūkis ir neretai sveikos gyvensenos principų noriai laikomasi 15–20 dienų, bet vėliau pasiduodama, ypač jei nėra palaikymo, o palaikymas – labai svarbu: „Vienas iš ilgaamžiškumo veiksnių yra bendruomeniškumas, bendruomenė. Svarbu turėti šalia artimą žmogų, kuris palaikys jus kelionėje sveiko ilgaamžiškumo link.“
Apžvelgdamas ilgaamžių įpročius, A. Samulis sako išbandęs ir kavos atsisakymą: „Gyvenimas pagerėjo iš esmės, paaštrėjo protas. <...> Apie trejus metus negeriu kavos.“
Jis paminėjo ir dar vieną įprotį – alkoholio nevartojimą: „Labai įdomu – mokslas lyg ir nesako, kad alkoholis kenktų ilgaamžiškumui, tačiau labai svarbu žiūrėti į kiekį.“ Pats ilgaamžiškumo entuziastas alkoholio visiškai atsisakė prieš aštuonerius metus ir jau pirmą mėnesį pajuto, kad pagerėjo atmintis, padaugėjo energijos ir stipriai pagerėjo miego kokybė. Įdomus pastebėjimas – kavos atsisakyti jam buvo gerokai sunkiau nei alkoholio.
Besidomintiems, ar egzistuoja žmogaus biologinis amžius, A. Samulis atsako – taip: „Egzistuoja tokie tyrimai, ir pats esu atlikęs. Vadinasi epigenetinio laikrodžio tyrimas, kur galima pamatyti savo biologinį amžių. Chronologinis amžius parašytas pase, to skaičiaus, deja, pakeisti negalime. Bet biologiniam amžiui galime daryti įtakos savo gyvenimo būdu, tai priklauso tik nuo mūsų. Pavyzdžiui, mano biologinis amžius skiriasi nuo chronologinio amžiaus vienais metais. Aš stengiuosi biologinį amžių vis pristabdyti, o mokslas sako, kad galima sukti ir atgal.“
Visą LNK reportažą žiūrėkite čia: