Ši liga yra dažniausia plaukikams, narams dėl dažno ir ilgalaikio drėgmės bei vandens poveikio, todėl neretai ji yra vadinama „plaukiko ausimi“. Nors išorinės ausies uždegimu serga įvairaus amžiaus žmonės, dažniausias jis – tarp 7-12 metų vaikų.
„Ausies kanalą nuo infekcijos saugo apsauginis sluoksnis, susidarantis iš ausies sieros, kurią gamina ausies kanalo dengiamosios ląstelės. Ausies sieros perteklius padaro įtaką vandens ir pašalinių dalelių susilaikymui, dėl to iš aplinkos gali patekti bakterijų. Patekusios bakterijos sukelia infekciją, patinimą. Infekcija gali atsirasti ir dėl lokalios ausies traumos.
Kartais bakterinė infekcija gali plisti giliau į pagrindines minkštųjų audinių struktūras bei pažeisti smilkinkaulį. Tokiu atveju diagnozuojamas piktybinis išorinės ausies uždegimas“, – aiškina gydytoja.
Šis uždegimas dažniau pasitaiko žmonėms su nusilpusiu imunitetu, sergantiems sunkiomis sisteminėmis ligomis (pvz., cukriniu diabetu).
Dažniausi išorinės ausies uždegimo sukelėjai – Pseudomonas aeruginosa, taip pat Staphylococcus ir Streptococcus bakterijų rūšys. Grybelis – mažiau paplitusi priežastis išorinės ausies uždegimui atsirasti.
Virusiniam uždegimui būdinga tai, kad skausmas nepraeina net plyšus būgneliui. Reta otito komplikacija – nekrozinis uždegimas. Šiuo atveju uždegimas plinta tolyn, ilgai nepraeina, pasiekia speninę ataugą (kaukolės dalis už ausies), sukelia jos nekrozę.
Pagrindiniai išorinės ausies uždegimo simptomai ankstyvosiose stadijose – ausies landos niežulys, ausies skausmas, kuris sustiprėja traukiant ausies spenelį (skiltelę), gali pasirodyti pūliai ar skystis iš ausies landos, ausies landos odos paraudimas ir patinimas, nedidelis, skausmingas tvilkčiojimas ar deginimas ausies landoje, egzema (sutrūkinėjusios, pleiskanotos, niežtinčios, raudonos odos dėmės), laikinas klausos netekimas dėl pūlių kaupimosi ausies landoje, ūžesys, karščiavimas.
Pasak patyrusios specialistės, prieš gydant išorinės ausies uždegimą svarbu atmesti kitus galimus susirgimus, kurie yra labai panašūs į šią infekciją: egzema (raudona ir žvynuota oda), folikulitas (plauko folikulo uždegimas, sukeliantis deginimo pojūtį), Ramsey Hunt sindromas (nervinio mazgo virusinė infekcija) ar vidurinės ausies uždegimas, išorinės klausomosios landos svetimkūniai, nepiktybiniai ar piktybiniai augliai, apatinio žandikaulio sąnario uždegimas.
„Dažniausiai išoriniam otitui gydyti pakanka vietinio poveikio antibiotikų. Prieš vartojant vietinius vaistus kiekvieną sykį reikėtų ausies landą išvalyti ir pašalinti išskyras bei epiderminių audinių sankaupas. Sunkaus uždegimo gydymui reikalingi ir vietinio, ir sisteminio poveikio antibiotikai. Taip pat šalia skiriami ir kiti medikamentai: nuskausminamieji (nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo), vaistai nuo grybelio, kortikosteroidų lašai ar tepalai, kurie mažina uždegimą. Jei tai sunki infekcija reikalingas ausies landos pažeistų audinių chirurginis pašalinimas“, – pasakoja otorinolaringologė.
Išnykus ligos simptomams, apie tris savaites reikia vengti vandens patekimo į ausies landą.
„Kalbant apie ausų uždegimo profilaktiką, po maudynių vandenį iš ausų būtina pašalinti, kad neliktų perteklinės drėgmės, kurią taip mėgsta įvairūs mikroorganizmai. Patekus vandeniui į ausis rekomenduojama jas šluostyti rankšluosčiu apvyniotu pirštu ar vatos gabaliuku, itin atsargiai naudoti (vengti) medvilninius pagaliukus ausiai valyti. Jie gali sukelti nedideles traumas, pažeisti odos ir vaško barjerą, o tai sukelia išorinės ausies uždegimą. Be to, naudojantis šiais pagaliukais ausies siera yra nustumiama į ausies kanalo galą ir toje vietoje gali susiformuoti tinkama terpė bakterijų invazijai“, – baigdama pokalbį pataria dr. I. Šatinskienė.