Dažniausiai 2019 m. epideminiu parotitu sirgo 1–4 metų amžiaus (28,1 proc.) ir 5–9 metų amžiaus (28,1 proc.) vaikai bei vyresni nei 30 metų amžiaus asmenys (28,1 proc.). Didžioji dalis (40,6 proc.) susirgusių asmenų buvo skiepyti tik viena vakcinos doze, rašoma pranešime spaudai.
Šiemet per pirmajį ketvirtį užregistruoti penki susirgimai (epideminiu parotitu) kiaulyte – susirgo 4 vaikai ir vienas suaugęs. Pagal administracines teritorijas šiemet trys susirgimai buvo registruoti Vilniaus ir po vieną atvejį Utenos ir Šiaulių apskrityse. Pernai pirmąjį ketvirtį susirgimų buvo registruota daugiau – iš viso devyni (sirgo 3 vaikai ir 6 suaugę).
ULAC duomenimis, stebint pastarojo dešimtmečio (2010–2019 m.) sergamumo epideminiu parotitu Lietuvoje tendencijas, galima konstatuoti, kad jos mažėjančios.
ULAC medikai primena, kad vienintelė efektyvi prevencijos priemonė nuo epideminio parotito – skiepai. Remiantis moksliniais tyrimais, įrodyta, kad ilgalaikis imunitetas susidaro po dviejų įskiepytų kombinuotos MMR vakcinos dozių. Lietuvoje skiepams nuo epideminio parotito naudojama gyva, kombinuota MMR vakcina. Lietuvoje nuo epideminio parotito skiepijami vaikai pagal Vaikų profilaktinio skiepijimo kalendorių – 15–16 mėnesių ir 6–7 metų amžiaus vaikai.
Epideminis parotitas – tai ūminė sisteminė virusinė infekcija, sukelianti karščiavimą ir vienos ar kelių seilių liaukų patinimą ir skausmingumą. Infekcijos šaltinis – sergantis žmogus. Epideminio parotito virusas perduodamas oro lašeliniu būdu arba per tiesioginį sąlytį su užsikrėtusio asmens seilėmis. Sveiki imlūs asmenys užsikrečia ilgiau būdami vienoje patalpoje su ligoniu. Šis infekcinis susirgimas plinta vangiau negu vėjaraupiai, tymai, gripas, nes juo užsikrečia tik arti ligonio esantys asmenys. Dažniausiai epideminiu parotitu serga vaikai, o analizuojant pagal lytį dažniau serga berniukai nei mergaitės.
Asmuo, persirgęs epideminiu parotitu, įgyja ilgalaikį imunitetą, tačiau ši liga yra pavojinga savo komplikacijomis. Ypatingai epideminis parotitas pavojingas berniukams, nes gali būti pažeistos lytinės liaukos ir tai ateityje gali tapti nevaisingumo priežastimi. Kartais epideminio parotito virusas pažeidžia smegenis, sukeldamas jų uždegimą, kuris gali komplikuotis kurtumu ar kitais sveikatos sutrikimais.
ULAC medikai primena, kad tėvai ar globėjai, pageidaujantys paskiepyti savo vaikus, kurie dėl įvairių priežasčių nebuvo paskiepyti, turi kreiptis į šeimos gydytoją, kuris sudarys individualų skiepijimo planą, atsižvelgiant į tuo metu galiojusį Lietuvos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių, amžių bei kitas aplinkybes.
Karantino laikotarpiu Lietuvoje planiniai skiepijimai nėra atidedami ir turi būti vykdomi, numatant pacientų srautų valdymą.