Neretai kraujo tyrimai parodo ir tai, kad organizme yra bakterija, tokia kaip Helicobacter pylori (H. pylori). Su tuo susidūrė skaitytoja Ieva, paprašiusi užduoti klausimą sveikatos specialistams: „Atlikau kraujo tyrimus dėl H. pylori IgG ir IgA. IgG – 3,8 teigiamas, o IgA – 74,9 teigiamas. Ar verta sunerimti? Tyrimas buvo atliktas, siekiant išsiaiškinti, kodėl nesisavina geležis“.
Į skaitytojos klausimą sutiko atsakyti UAB „Medicina practica laboratorija“ laboratorinės medicinos gydytojas daktaras Valdas Banys, o plačiau apie šią bakteriją papasakojo kraujo laboratorijos „Rezus.lt“ šeimos gydytoja Laura Narkevičienė.
Virškinamojo trakto gyventoja
„H. pylori yra bakterijų rūšis, kuri gyvena virškinamajame trakte. Tai – viena dažniausių lėtinių bakterinių infekcijų, kuria susergama“, – pasakojo gydytoja L. Narkevičienė.
Pasak gydytojos, vis dar tyrinėjami H. pylori plitimo mechanizmai, tačiau dažniausiai H. pylori infekcija yra perduodama su seilėmis oraliniu-oraliniu ar per užterštą maistą, vandenį fekaliniu-oraliniu būdu.
„Taip, užsikrėtęs žmogus, gali užkrėsti kitus. Dažniausiai šia bakterija užsikrečiama jau vaikystėje, didesnė rizika susirgti bakterija, kai nesilaikoma higienos reikalavimų“, – įspėjo medikė.
H. pyroli – labai paplitusi bakterija. Ja užsikrėtę net 50 proc. pasaulio gyventojų.
„Daugumai žmonių ši bakterija nesukelia jokių simptomų, o kai kuriems H. pylori infekcija gali komplikuotis ūmiu ar lėtiniu skrandžio uždegimu, skrandžio ar dvylikapirštės žarnos opalige, skrandžio vėžiu“, – galimas grėsmes išvardijo L. Narkevičienė.
Reikėtų atkreipti dėmesį ir į išmatas
Gydytoja sakė, kad bakterija gali sukelti tokius simptomus, kaip skausmas ar diskomfortas pilvo srityje, pilvo pūtimas, pilnumo pojūtis suvalgius nedidelį maisto kiekį, pykinimas ir vėmimas, apetito sumažėjimas, tuštinimąsis juodos spalvos išmatomis, jautimąsi labiau pavargusiu, negu įprastai.
„Jeigu yra aktyvios infekcijos požymių, reikia skirti gydymą. H. pylori infekcijos gydomos antibiotikais ir skrandžio rūgštingumą mažinančiais vaistais. 85–90 procentų atvejų paskyrus reikiamus medikamentus bakterija išnaikinama“, – sakė medikė.
Tiems, kuriems nustatoma H. pylori bakterija, K. Narkevičienė patarė kreiptis dėl konsultacijos pas gydytoją.
„Reikėtų atlikti bendrą kraujo tyrimą. Jeigu yra tokie nusiskundimai, kaip pilvo skausmas, juoda išmatų spalva, silpnumas, reikėtų atlikti papildomus tyrimus, tokius kaip feritino, vitamino B12, skrandžio endoskopinį tyrimą“, – siūlė gydytoja.
Teigiamų tyrimų rezultatų išsigąsti nebūtina
Taigi, Helicobacter pyroli kai kuriems žmonėms gali pridaryti didelių nemalonumų. Ar reikėtų sunerimti skaitytojai Ievai dėl tyrimų rezultatų?
Gydytojas V. Banys paaiškino, kad Helicobacter pylori IgG ir IgA yra antikūnų prieš bakteriją tyrimai.
„Neigiami rezultatai parodytų, kad antikūnų prieš bakteriją nėra ir žmogus neserga H. pylori infekcija. O teigiami parodo, kad antikūnų yra, tačiau tai dar nereiškia, kad žmogus serga aktyvia infekcija.
Antikūnai kraujyje gali būti nustatomi dar ilgą laiką po to, kai imuninė sistema bakteriją pašalina iš organizmo. Todėl teigiami rezultatai galėtų versti sunerimti tik tais atvejais, kai pasireiškia H. pylori infekcijai būdingi simptomai: virškinimo sutrikimai, bukas arba deginantis skrandžio skausmas, neplanuotas svorio kritimas, pykinimas, vėmimas ar apetito nebuvimas.
Aktyviai infekcijai diagnozuoti labiau tinkamas tyrimas yra bakterijos nustatymas išmatose (H. pylori antigeno tyrimas išmatose arba bakterijos nustatymas išmatose molekuliniu PGR metodu). Bakteriją gydytojai taip pat gali nustatyti skrandžio endoskopinio tyrimo metu“, – paaiškino gydytojas V. Banys.