Sveikatos ir sveikos gyvensenos laidoje „Sveikas rytojus“ buvo diskutuojama apie tai, kaip žmogaus organizme ima formuotis uždegiminiai procesai, kurie vėliau gali peraugti į sunkias onkologines ligas bei kodėl šiuolaikinė medicina daug dėmesio skiria žarnyno mikrobiotos sveikatai, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Beveik pusšimtį metų bitininkyste užsiimantis vienas garsiausių Lietuvos sodininkų, gamtos mokslų daktaras Algirdas Amšiejus yra įsitikinęs, kad žmogaus sveikatos lobiai glūdi gamtoje.
„Visko, ko mums reikia, galima rasti gamtoje ir viską galime užsiauginti patys. Tik turime žinoti ne kaip, o ką teisingai vartoti“, – laidoje teigė A. Amšiejus.
Sveikata ir energija trykštantis gamtos mokslų daktaras pasakojo, kad kasdien valgo vaisius bei daržoves, kurias užsiaugina savo ūkyje. Taip jis užsitikrina, kad organizme netrūks nei antioksidantų, nei fitocheminių medžiagų.
„Mes jau, ko gero, sulaukėme tokio amžiaus, ir turime uždirbę tiek pinigų, kad galime sau leisti užsiauginti maistą. Vienas iš brangiausių dalykų – auginti sau maistą. Aš užsiauginu visas daržoves: bulvės, pupeles, brokolius. Todėl žinau, kaip tas maistas ir kokiomis sąlygomis atsirado. Man nereikia mano užauginto obuolio laikyti 10 minučių sodos tirpale ir paskui jį gerai nulupti. Jei nulupai obuolį, jis jau nebėra obuolys, pilnas ląstelienos, fenolių. Tuomet dingsta tam tikros skaidulos. Kuomet prasideda slyvų augimo metas, jos tampa mano pusryčiais. Aš einu į sodą, kepurę išverčiu į kitą pusę, prisiskinu slyvų ir kol pareinu namo, kepurę išverčiu atgal, nes jau ji būna tuščia“, – pasakojo Algirdas.
Pašnekovas atskleidė, kad daugelis teiraujasi, ar jis prieš valgydamas savo užaugintus vaisius, juos nuplauna.
„Kalbant apie vaisių plovimą, bent dalį jų reikėtų neplauti. Mes turime su maistu gauti mikrobiologijos procesų, kurie randami gamtoje tam, kad nebūtume patys sterilūs. Reikia, kad mūsų organizmas gautų tam tikrą naudą, žarnynas ir imuninė sistema mokėtų kovoti“, – kalbėjo A. Amšiejus.
Gamtos mokslų daktaras pridūrė, kad šią taisyklę galima taikyti tik tada, kai vaisiai auga ekologiniame ūkyje, atokiau nuo miesto ir kuriuose nenaudojama chemija.
Žinomas sodininkas pasakojo, kad organizmo sveikatai yra labai svarbi ir suvartojama maisto spalva bei kiekis. Anot jo, jei nepavyksta suvalgyti reikiamo kiekio naudingo maisto, tam galima pasitelkti ir kitus natūralius būdus.
„Mes esame linkę valgyti per mažai žalios spalvos produktų, o tai nėra geras dalykas. Jei papildai yra natūralūs, pagaminti iš daržovių, vaisių, juose yra žmogaus organizmui reikalingų polifenolių, kodėl gi jų nenaudoti? Vartojant tu gali savo organizmo sistemą padaryti tokią, kad tau norėtųsi gyventi“, – mintimis dalinosi pašnekovas.
Yra nustatyta, kad augaliniams produktams spalvą, skonį ir kvapą suteikia polifenoliai – natūralios medžiagos, puikiai sąveikaujančios su žmogaus žarnynu. Kaip laidoje pasakojo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto farmacijos farmakognozijos katedros dėstytoja prof. Nijolė Savickienė, jie, kartu su antioksidantais, užtikrina darnią organizmo veiklą bei atsparumą ligoms.
„Daržovės, turėdamos įvairiaspalvį savo paviršių, pavyzdžiui, žalią, geltoną ir oranžinį, demonstruoja, kad kaupia savo sudėtyje daug polifenolinių medžiagų. Brokoliai ir ciberžolė yra puikiai žinomi ir vartojami su maistui ar dedami į preparatus. Tai yra tie produktai, kurie yra tiriami mokslininkų. Tokie produktai turėtų būti mūsų kasdieninėje mityboje, nes ten randami minėti junginiai ir medžiagos talkina mūsų sveikatai“, – pasakojo prof. N. Savickienė.
Šalia akademinio darbo universitete, profesorė tiek Lietuvos, tiek užsienio mastu vykdo augalus tyrinėjančius projektus, kurių metu mokslininkai atranda naujas augalų savybes, pritaikymo būdus gydant sunkiausias, net ir onkologines, ligas.
Laidoje gydytoja buvo atvira – šiandieninė užauginamo maisto situacija ją labai neramina.
„Kiekviena liga yra susijusi su uždegimu. Pasveikimo mechanizmui reikia minimalaus uždegiminio fono. Sveikstant turi būti sunaikintas infekcijos židinys, ligos metu atsiradę ir suirę baltymai. Todėl kai kalbame apie savo mitybą ir sakome, kad mes turime vartoti antioksidantus, tai yra tiesa. Deja, tik pasąmonėje suvokiame jų svarbą arba net ir nežinome tų veikimo mechanizmų. Antioksidantas padeda moduliuoti mūsų praktiškai visas organizmo sistemas ir ypatingai imuninę sistemą. Dauguma įvairių daržovių tampa butaforinėmis, nes jos auginamos pirmiausiai dėl to, kad turėti kuo didesnį jų kiekį, bet kokybės atžvilgiu – situacija prastesnė. Pramoniniu būdu užaugintose daržovėse ir vaisiuose reikiamų medžiagų – antioksidantų, polifenolių – kur kas mažiau“, – pasakojo profesorė.
Sunkių onkologinių ligų pradžia dažnai yra siejama su tam tikrų medžiagų trūkumu ar sutrikusiu jų įsisavinimu žarnyne, todėl, pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro vadovo, gydytojo gastroenterologo profesoriaus Jono Valantino, šiuolaikinė medicina daug dėmesio skiria žarnyno mikrobiotos sveikatai.
„Pirmiausia maistas yra įsisavinamas plonojoje žarnoje. Pradinėje jos dalyje – vienos maisto medžiagos, galinėje jos dalyje – vitaminas B12, tulžies rūgštys. Plonasis žarnynas – pagrindinis organas, kuris lemia maisto medžiagų pasisavinimą. Kas nepasavinama plonojoje žarnoje, nukeliauja į storąją. Storoje žarnoje mikrobai džiaugiasi tuo maistu. Priklausomai nuo ten esančių mikrobų gausos, mes turime vienokį ar kitokį imunitetą, gerą sveikatą. Niekas dar nėra suskaičiavęs, kiek mikrobų rūšių ten galima rasti“, – kalbėjo gydytojas J. Valantinas.