P. Povilonis apie vėžį girdi nuo vaikystės: jo mama yra gydytoja onkologė – chemoterapeutė, o tėvas – spindulinės terapijos medicinos inžinierius, tad pokalbiai apie onkologiją ir medicinos inžineriją yra dažni. Dabar ir jis pats prisideda prie pacientų gerovės: kuria priemones, padėsiančias valdyti šią klastingą ligą, pataria pacientams ir jų artimiesiems.
Pas gydytoją – su artimuoju
P. Povilonis tvirtina, kad išgirdus nemalonią žinią, kuri gali išmušti iš vėžių, visuomet svarbu tartis su gydančiu gydytoju, kuris padės apsispręsti dėl tinkamiausio gydymo būdo ir pradėti jį taikyti bei greičiau sveikti.
„Tokiais atvejais visuomet svarbiausia – nuoširdus pokalbis su gydytoju onkologu. Jei įtariama ar patvirtinta onkologinė liga, konsultacijoms pas gydytoją rekomenduojama atvykti su artimu žmogumi. Taip vizito metu bus ramiau, o išgirsta informacija geriau įsisavinta. Be to, prieš keliaujant pas gydytoją, užsirašykite visus kylančius klausimus, nes normalu, kad konsultacijos metu dalis jų gali pasimiršti. Nors tai atrodo banalu, bet tikrai padeda, kai žmogus jaudinasi tokiose situacijose“, – sako P. Povilonis.
Taip pat nereikėtų atmesti ir galimybės, ypač jei kyla abejonių, pasikonsultuoti su kitu gydytoju specialistu. Taip bus galima išgirsti antrą profesionalo nuomonę, kas padės jaustis tvirčiau ir tinkamai apsispręsti dėl gydymo.
Pacientai nukenčia internete
P. Povilonio teigimu, dažniausiai daroma klaida, kai žmonės, dar net nebendravę su gydytoju onkologu, bando internete ieškoti atsakymų, kaip gydytis ir patiki abejotinais gydymo būdais, o ne mokslu grįstomis medicinos praktikomis.
„Ko nereikėtų daryti išgirdus onkologinę diagnozę? Atsakymas paprastas – nepulti iškart į internetą, nes nuo to savijauta nepagerės. Informacijos gausa gali sutrikdyti ir suklaidinti. Yra didžiulė rizika, kad čia radus neteisingą informaciją, kuria patikėjęs ir pradėjęs taikyti, žmogus gali sau pakenkti. Pavyzdžiui, paklausius patarimų tų, kurie prisistato medikais, nors tokie nėra, pateikia neaiškios kilmės mokslinius tyrimus ir žada išgydyti vėžį bioenergetika, radikaliomis dietomis ar homeopatija“, – sako P. Povilonis.
Būsimasis medikas atkreipia dėmesį, kad dažnai tai būna tik finansiniai nuostoliai, tačiau pasitaiko atvejų, kai tai gali kenkti ir pačiam gydymui ar bloginti ligos eigą. Nuo to jau yra nukentėjusių pacientų, tad reikėtų pasimokyti iš kitų klaidų ir pasitarti su jus gydančiu onkologu.
P. Povilonis atkreipia dėmesį, kad Lietuvoje onkologinės ligos diagnozę kasdien išgirsta apie 50 žmonių, kurie būdami sukrėsti ir norėdami greičiau pasveikti internete ieško patarimų. Čia galima rasti tūkstančius papildų, procedūrų, žolelių, kurie neva padeda kovoti su vėžiu. Neretai onkologiniai pacientai šalia taikomo gydymo bando vartoti įvairius maisto papildus, žolelių mišinius ar taikyti procedūras, nepasitarę su gydytoju, ir kartais net prisidaro bėdos.
Jei jau nutinka taip, kad žmogui tampa vis sunkiau susidoroti su mintimis, pasak P. Povilonio, nereikėtų laikyti jų savyje, o geriausia kreiptis į psichologus, kuriuos rasite gydymo įstaigose.
Sveika gyvensena – priešas ligai
Su pacientais dirbantis P. Povilonis primena, kad labai svarbu savo sveikata rūpintis kasdien ir nelaukti, kol atsiras pirmieji simptomai, o geresnė sveikata lemia ir geresnę gyvenimo kokybę.
„Net apie 50 procentų onkologinių susirgimų galima išvengti puoselėjant sveikatą ir gyvenseną. Visgi kertinė figūra turėtų būti kiekvieno žmogaus šeimos gydytojas. Net mokslinės studijos rodo, kad gerą santykį su savo šeimos gydytojais turintys pacientai, turi ir geresnius sveikatos rodiklius“, – sako P. Povilonis.
Juk reguliariai atliekant sveikatos patikrą ir pasinaudojus prevencinėmis programomis, pasak jo, tikimybė aptikti ligą ankstyvoje stadijoje ženkliai padidėja, o tai dažnai lemia ir gerus gydymo rezultatus.
Svarbu įsitraukti į gydymą
P. Povilonio teigimu, pradėjus kovoti su bet kuria onkologine liga, labai svarbu pacientui kuo aktyviau įsitraukti į gydymo procesą.
„Visame pasaulyje medicina vis labiau pabrėžia į pacientą orientuotą sveikatos priežiūros svarbą aktyviai įtraukiant jį į sprendimų priėmimą. Tiek tyrimai, tiek praktika rodo, kad kuo aktyvesnis paciento įsitraukimas į gydymo procesą, tuo gydymo rezultatai yra geresni. Tad tarkitės su gydytojais, nebijokite klausti, įtraukite artimuosius, nes bus lengviau“, – sako POLA atstovas.
Aktyviau į savo gydymo procesą įsitraukti padeda ir skaitmeninės technologijos, nes augant personalizuotai medicinai ir skaitmenizacijai, keičiasi ir pacientų poreikiai. Nors internete yra daug pavojų, tačiau specialios sveikatos mobilios programėles, kurių pasaulyje per paskutinius 6 metus padaugėjo net iki 50 tūkstančių, gali padėti ugdyti sveikus įgūdžius ir aktyviau įsitraukti į ligos stebėseną.
Tokią programėlę. P. Povilonio teigimu, galima rasti ir Lietuvoje. Ji yra nemokama ir prieinama visiems onkologine liga sergantiems pacientams – POLA bendruomenės nariams. Ja galima naudotis bet kokiame įrenginyje – kompiuteryje, išmaniajame telefone, pola.lt arba parsiųsti iš App Store/ Google Play.
Programėlė leidžia stebėti būklę
P. Povilonio teigimu, POLA programėlė sukurta, įvertinus mūsų šalies onkologinių pacientų poreikius, o jos tikslas yra skatinti pacientų įsitraukimą į savo gydymo procesą, didinti skaitmeninį sveikatos raštingumą.
„Joje užtikrinamas duomenų saugumas ir anonimiškumas, tad nereikėtų baimintis, kad kažkas gali sužinoti jūsų sveikatos duomenis. Naudojant programėlę, kiekvienas žmogus gali stebėti nepageidaujamus simptomus, dinamiką, gauti simptomų ataskaitą bei ją atsispausdinti, skaityti įvairius leidinius, gauti įvairius priminimus apie renginius, naudotis skaitmenine POLA kortele“, – sako P. Povilonis.
Be to, artimiausiu metu ji jau primins, kada reikia išgerti vaistus, ruoštis artėjančiam vizitui pas gydytoją.
„Viena iš dabartinių pacientų pamėgtų funkcijų – platforma sekti savo ligos ar gydymo sukeltus nepageidaujamus poveikius, jų dinamiką, anonimiškai palyginti, ar tokie simptomai pasireiškia ir kitiems sergantiems šia liga. Taip pacientas, pastebėjęs neįprastus simptomus, gali informuoti jį gydantį gydytoją ir su juo pasikonsultuoti“, – sako P. Povilonis.
Tyrimai rodo, kad mobiliosios sveikatos programėlės padeda aktyviau įsitraukti į savo sveikatos priežiūrą bei puoselėjimą, o kai kuriose šalyse, pavyzdžiui, Vokietijoje, JAV jas jau skiria gydytojai, gydant tam tikras ligas. Neabejotinai, taip atsitiks ir Lietuvoje.