Terminu „tretinis rūkymas“ vadinamas dūmų likučių, nusėdusių ant drabužių, kilimų, baldų, odos ar plaukų, poveikis. Kad apsaugotų savo klientus nuo tretinio rūkymo žalos, vis daugiau viešbučių įveda rūkymo apribojimus ir atsisako rūkantiems skirtų kambarių. Tačiau naujausi tyrimai rodo, kad daugelis pavojingų cheminių junginių, sudarančių cigarečių dūmus, žmogų gali pasiekti net ir esant kambaryje, kuriame niekas nerūko. Jeilio universitete atlikto tyrimo rezultatai atskleidė, kad patys žmonės gali pernešti pavojingus cigarečių dūmų junginius ant savo kūnų ir drabužių ir vėliau išskirti juos į nerūkančiųjų aplinką.
Žala vaikų sveikatai
Šeimos gydytoja Vida Uzelienė pranešime žiniasklaidai sako, kad šiuo metu ištirti pavojingi sveikatai 98 iš daugiau nei 2000 tabako dūmuose esančių kancerogenų ir toksinių medžiagų. 9 iš jų yra nustatyti ir patvirtinti tikrieji kancerogenai, sukeliantys vėžį, kiti yra įvairaus laipsnio galimi kancerogenai.
„Mūsų kvėpavimo takams pavojingiausi aldehidai, nitrozaminai, kadmis, arsenas, švinas. Nustatyta, kad toksiško junginio benzopyreno paviršiuose randama apie 15 kartų daugiau, nei jo yra dūmuose rūkant“, – kalba V. Uzelienė.
Šių medžiagų poveikiui ypač jautrūs kūdikiai ir maži vaikai, kuriems nikotino kancerogenai gali padaryti nepataisomos žalos.
„Apskaičiuota, kad kūdikiai ir maži vaikai ropodami suvalgo apie ketvirtadalį gramo dulkių – dvigubai daugiau nei suaugusieji. Be to, apsikabinimo metu rūkiusio asmens rūbuose ir ant odos esantys nikotino junginiai perduodami tiesiogiai gana lengvai. Turint omenyje, kad net penktadalis kūdikių ir vaikų savo namuose turi kontaktą su nikotino junginiais, nes namie rūkoma, galima teigti, kad neišvengiamai tokio augančio organizmo nuolatinis poveikis nikotinu yra pakankamas faktorius, kad ateityje jis susidurs su sveikatos problemomis“, – V. Uzelienė.
Pasak gydytojos, rūkantys sutuoktiniai, gyvenantys kartu dešimtmečius, patiria dvigubą suminį poveikį.
„Dūmuose esantys kancerogenai ir paviršiuose nusėdusių toksinių nikotino junginių ilgalaikis poveikis neišvengiamai yra liūdnos sveikatos statistikos priežastis“, – perspėja V. Uzelienė.
Namus, kuriuose buvo rūkoma, būtina išvalyti
Geriausias būdas išvengti tretinio rūkymo poveikio – neleisti rūkyti nei savo namuose, nei automobilyje. Populiarėjančios alternatyvios priemonės į aplinką neišskiria degimo metu susidarančių dūmų ir cheminių medžiagų, tačiau mokslininkai įspėja, kad nikotino šios priemonės išskiria tiek pat, kiek ir įprastos cigaretės, nes tam jos ir buvo sukurtos.
Cigarečių dūmai susigeria į įvairius porėtus paviršius, esančius patalpoje – sienas, baldus, užuolaidas, drabužius, todėl patalpų, kuriose nuolat rūkoma, visiškai išvėdinti neįmanoma. Tyrimais nustatyta, kad namuose ar viešbučio kambariuose, kuriuose buvo rūkoma, dūmų medžiagų aptinkama net ir po to, kai patalpos buvo profesionaliai išvalytas ir kelis mėnesius negyvenamos. Įsigijus būstą, kuriame buvo rūkoma, vienintelė išeitis yra pakeisti sienų dangas ir baldus, nors apskritai pašalinti kenksmingų medžiagų gali ir nepavykti.
Jeigu įsigijote namus, kuriuose buvo rūkoma:
- Sienas ir lubas nuplaukite, nuvalytus paviršius patartina perdažyti dviem ar trimis dažų sluoksniais.
- Pakeiskite kiliminę dangą ir baldus. Prieš klojant naują kiliminę dangą grindis taip pat reikia gerai išplauti.
- Išvalykite ventiliacijos kanalus, pakeiskite kondicionieriaus ir oro valytuvo filtrą. Dulkių siurbliuose ir oro valytuvuose patariama naudoti HEPA filtrus.
- Pakeiskite visas užuolaidas ir žaliuzes.
- Svarbu žinoti, kad žmogus gali užuosti tik kvapius rūkymo komponentus. Jeigu patalpa užteršta medžiagomis, kurių žmogaus nosis neužuodžia, nauji patalpų savininkai ir nuomininkai apie tai gali ir nesužinoti.