Bet tokia šiluma kai kuriems žmonėms yra ypač pavojinga.
„Kūdikiai ir vaikai iki 4 metų bei vyresni nei 65 metų suaugusieji yra ypač pažeidžiami, nes jie daug lėčiau prisitaiko prie šilumos pokyčių nei kitų amžiaus grupių žmonės“, – sakė „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Laura Vanagaitė.
Kam šilumos smūgis ypač pavojingas
Vienas iš per karščius gresiančių sutrikimų yra šilumos smūgis.
„Šilumos smūgis gali labai stipriai pakenkti galvos smegenims ir kitiems vidaus organams. Nors šilumos smūgis daugiausia paveikia vyresnio amžiaus žmones, bet dažnai pasitaiko ir jauniems sportininkams.
Šilumos smūgis atsiranda dėl ilgalaikio aukštų temperatūrų poveikio, dažniausiai, kartu su dehidratacija – dėl to sutrinka kūno temperatūros sistema.
Ypač atsargūs turėtų būti diabetu sergantys pacientai, taip pat žmonės, kurie vartoja antihistamininius vaistus, dietines tabletes, diuretikius, raminamuosius vaistus, širdies veiklą gerinančius bei mažinančius kraujospūdį preparatus, antidepresantus. Atsakingas turėtų būti ir alkoholio vartojimas“, – portalui „Delfi“ teigė vaistininkė.
Šilumos smūgio simptomai
Paklausta, kaip atpažinti šilumos smūgį, L. Vanagaitė atsakė: „Būdingas simptomas – staiga pakilusi kūno temperatūra, tačiau taip pat kaip pirmasis požymis gali būti alpimas“.
Pašnekovė išvardijo ir daugiau simptomų. Jie yra:
- pulsuojantis galvos skausmas
- galvos svaigimas
- negausus prakaitavimas, nors temperatūra kylanti,
- paraudusi, karšta ir sausa kūno oda,
- raumenų silpnumas ar mėšlungis,
- pykinimas ir vėmimas,
- greitas širdies plakimas,
- paviršutiniškas kvėpavimas,
- elgesio pokyčiai – orientacijos praradimas,
- sąmonės netekimas.
Kaip padėti nukentėjusiam?
Jeigu šalia jūsų esančiam žmogui pasireiškė šilumos smūgiui būdingi simptomai, reaguoti reikėtų nedelsiant.
„Jeigu yra įtarimų, kad kažkas patyrė šilumos smūgį, nedelsdami skambinkite greitajai medicinos pagalbai. Bet koks delsimas kreiptis medicininės pagalbos gali būti mirtinas“, – įspėjo L. Vanagaitė.
Taip pat pašnekovė pridūrė: „Laukiant atvykstančios pagalbos reikia perkelti žmogų į vėsinamą vietą arba bent jau rasti artimiausią šešėlį ir nuvilkti visus nereikalingus drabužius.
Jeigu turite galimybę, pamatuokite temperatūrą.
Reikėtų vėdinti orą virš paciento, drėkinti odą vėsiu vandeniu. Uždėti ledo paketus ant paciento pažastų, kirkšnių, kaklo ir nugaros, kadangi šiose vietose prie odos yra daug kraujagyslių, jas atvėsinus gali sumažėti kūno temperatūra“.
Jeigu asmuo yra jaunas ir sveikas, o šilumos smūgį patyrė intensyviai sportuodamas, tokiu atveju galima naudoti vonias.
„Atsargiau reikėtų elgtis su vyresnio amžiaus žmonėmis ir vaikais, jiems atvėsinti pakanka ir vėsių kompresų“, – rekomendavo farmacininkė.
Rekomenduojama stebėti ir šlapimą
Ne mažiau svarbu žinoti, kaip šilumos smūgio išvengti.
L. Vanagaitė patarė: „Kai oro temperatūra yra aukšta, geriausia likti vėsesnėje aplinkoje. Jeigu visgi turite išeiti į lauką, reikėtų nepamiršti dėvėti lengvus, šviesios spalvos laisvus drabužius ir kepures taip pat naudoti apsaugos priemones nuo saulės, kurių SPF faktorius yra ne mažesnis kaip 30.
Norint išvengti dehidratacijos, rekomenduojama išgerti ne mažiau kaip 8 stiklines vandens per dieną.
Kadangi su karščiu susiję negalavimai gali atsirasti dėl druskos trūkumo, esant dideliam karščiui ir drėgmei, patartina vandenį pakeisti sportiniu gėrimu, kuriame gausu elektrolitų“.
Pašnekovė rekomendavo stebėti ir šlapimo spalvą – tamsesnis šlapimas yra dehidratacijos požymis.
„Būtina gerti pakankamai skysčių, kad šlapimas taptų šviesesnis. Taip pat svarbu vengti skysčių, kurių sudėtyje yra kofeino ir alkoholio, nes dėl šių medžiagų galite netekti daugiau skysčių.
Jeigu sergate epilepsija, širdies, inkstų arba kepenų ligomis, jeigu laikotės skysčius ribojančiomis dietos, prieš vartodami daugiau skysčių visada pasitarkite su gydytoju arba vaistininku“, – priminė L. Vanagaitė.
