Pagal provitamino A kiekį jas galima lyginti su morkomis, o pagal vitamino C gausumą joms niekas neprilygsta.
Šio vitamino paprikose yra šešis kartus daugiau nei citrusiniuose vaisiuose. Itin daug jo turi raudonos paprikos.
Įdomu tai, kad ruošiant paprikas – darant salotas, troškinant, kepant – labai mažai prarandama askorbo rūgšties, nes šiose daržovėse nėra ją skaidančio fermento.
Gerai išsilaiko ir kiti vitaminai. Paprikose yra nemažai ir mineralinių medžiagų – kalio, natrio, fosforo, kalcio, magnio.
Šios daržovės saugo nuo auglių susidarymo, jose esančios veikliosios medžiagos stiprina kraujagysles, naikina infekcinių ligų sukėlėjus, padeda peršalus, malšina uždegimus, saugo nuo aterosklerozės, skatina tulžies ir šlapimo išsiskyrimą, stimuliuoja virškinimo procesus, gerina kraujo sudėtį, malšina skausmą, karščiavimą, mažina cukraus kiekį kraujyje, plečia kraujagysles.
Aitriosios paprikos vartojamos kaip prieskonis. Jose esantis kapsaicinas gerina virškinimą, skatina išsiskirti skrandžio sultis, užkerta kelią kenksmingoms bakterijoms daugintis skrandyje ir žarnyne, apsaugo nuo kai kurių vėžio formų.
Sumaišytas su saulėgrąžų aliejumi, aitriąsias paprikas galima vartoti kaip tepalą raumenų uždegimams gydyti. Tačiau būtina žinoti, kad kapsaicinas, o jo yra visose paprikose, tik saldžiosiose – mažiau, patekęs į organizmą didelėmis dozėmis, gali sudirginti skrandį, kasą, kepenis, žarnyną, inkstus.
Todėl šių organų negalavimais besiskundžiantiems žmonėms paprikas reikėtų vartoti atsargiai.
Naudinga žinoti, kad aitriųjų paprikų aštrumas labai skiriasi. Aitriausia paprikos dalis yra sėklos, todėl jas reikėtų pašalinti. Palietus aitriųjų paprikų sėklas, rankas būtina tuoj pat nusiplauti, nes netyčia brūkštelėjus per veidą ar akis, jos gali būti stipriai sudirginamos.
Skaitykite daugiau čia.