Kyla pavojingos komplikacijos
Kaip aiškino LSMU Kauno ligoninės Geriatrijos skyriaus vedėja prof. Gytė Damulevičienė, rijimo fiziologija keičiasi su amžiumi ‒ mažėja gerklės srities raumenų masės ir jungiamojo audinio elastingumas, amplitudė, taip pat organizme sumenksta seilių gamyba.
Ligos simptomai yra kosulys, dusulys, užspringimas, sunkiai ryjamas maistas ar gėrimas, svorio kritimas, seilėtekis, skysčių ar maisto atsipylimas per nosį, balso ar kalbos pokyčiai, pavyzdžiui, užkimimas. „Dažniausiai žmogus subjektyviai nejaučia įprasto springimo pasekmių – stipraus kosulio. Pavyzdžiui, geriant arbatą jis gali tik nuolat pakosčioti. Bet iš tiesų tuo metu dalis skysčio patenka į trachėją. Dažnai tai laikoma senatvės pasekme ir neieškoma būdų žmogui padėti. Literatūros duomenimis, apie 75 proc. tokių sutrikimų atvejų nėra diagnozuojama“, – teigė prof. G. Damulevičienė.
Orofaringinės disfagijos vardą turinčios ligos pasekmės – itin skaudžios. Liga sukelia dehidrataciją, inkstų funkcijos sutrikimą, delyrą, burnos sausmę, imuninės sistemos sutrikimą, raumenų nusilpimą, aspiracinę pneumoniją ir kitas komplikacijas.
Diagnostikos svarba
Ankstyva orofaringinės disfagijos diagnostika gali užkirsti kelią minėtoms komplikacijoms. „Dažniausiai geriatrai tiria ir vertina paciento reakcijas duodant jam gerti ir valgyti įvairios konsistencijos maisto produktus. Pats tiksliausias ir greičiausias diagnostinis būdas – rijimo įvertinimas vaizdo endoskopu. Procedūros metu į paciento nosiaryklę per nosį įvedama mikrokamera, kuri iš vidaus į ekraną transliuoja rijimo procesą. Medikai gali įrašyti gautus duomenis ir detaliai analizuoti, kokio sunkumo yra negalavimas bei atitinkamai taikyti gydymo priemones“, – pasakojo prof. Gytė Damulevičienė.
Procedūros metu pacientui duodama nuryti tam tikro kiekio bei tam tikros konsistencijos skysčių ir kietojo maisto. Tada vaizdo endoskopu įvertinama burnos, gerklės anatomija, seilių liaukų sekrecija, liežuvio įtraukimas, ryklės sienelių judesiai, balso stygų judrumas, antgerklio užsidarymas, rijimo saugumas ir efektyvumas, kiti su rijimu susiję procesai.
Kol kas vaizdo endoskopiniai tyrimai geriatriniams ligoniams Lietuvoje taikomi tik LSMU Kauno ligoninėje.
Gydymo būdai
Orofaringinės disfagijos gydymas yra kompleksinis – taikoma rijimo raumenų elektrostimuliacija, fiziniai pratimai, modifikuota dieta.
Ištyrus sutrikimą galima taikyti specialiai paruoštus maisto produktus. Paprastai ligoniui sudėtinga ryti skystus gėrimus, todėl kai kuriems tenka duoti su specialiais tirštikliais sutirštintą gėrimą. Nors nėra vienos visiems atvejams tinkamiausios dietos, visas jas vienija tai, kad kieto maisto ir skysčių konsistencija turi būti modifikuota. „Taikant švelnią disfagijos dietą iš patiekalų turi būti pašalinamos visos kietos, mažos ir šiurkščios maisto dalelės. Pavyzdžiui, ruošiant mėsos patiekalą, skiriamos trys konsistencijos: susmulkinta į keletą mažesnių kąsnių, malta ir trinta. Piure tipo dietoje maistas yra pudingo konsistencijos, slidus, todėl tampa žymiai lengviau nuryjamu nei įprastinėje kasdieninėje dietoje“, – kalbėjo prof. G. Damulevičienė.
Gerų rezultatų pasiekiama naudojant transkutaninę elektrinę rijimo raumenų stimuliaciją. Tai gydymo metodas, kai nestiprūs elektriniai impulsai stimuliuoja kaklo srityje esančius raumenis, susijusius su rijimu. Tai neleidžia jiems atrofuotis bei visiškai prarasti atliekamą funkciją. Šių raumenų stiprinimas taip pat turi ir kvėpavimo takus nuo aspiracijos apsaugančią funkciją.
Prof. G. Damulevičienė pabrėžė, kad medicina jau yra pajėgi gydyti anksčiau su senatve sietus negalavimus ir pagelbėti žmogui kuo ilgiau išsaugoti orų gyvenimą. „Senėjant visuomenei geriatrijos mokslas tampa vis aktualesnis. Todėl džiaugiamės, kad LSMU Kauno ligoninėje šiuo metu įgyvendinamas Geriatrijos centro įkūrimo projektas. Jame bus sutelktos stacionarinės, dienos stacionarinės ir ambulatorinės geriatrijos paslaugos“, – informavo prof. G. Damulevičienė.