Blogina finansinę situaciją
Silpna klausa nesiskundžiančio žmogaus girdėjimo slenkstis yra 0 dB. Kuomet „gerąja“ ausimi žmogus girdi tik garsesnius nei 35 dB reiškinius, lapų šlamėjimas ar namiškių šnabždėjimas jam nepažįstami ir klausos sutrikimas jam sunkiai suprantamas.
Prieš kelerius metus Londono mokslininkų pristatyta ataskaita parodė, jog iš maždaug 35 mln. šią problemą turinčių ES gyventojų net 23 mln. klausos aparatų nedėvi. Problemos mastas išties nemenkas – šis skaičius didesnis nei sudėjus visus Austrijos, Suomijos, Airijos ir Lietuvos gyventojus.
Negydomas klausos praradimas kasmet kainuoja per 8 tūkst. eurų asmeniui ir 185 mlrd. eurų iš viso, o tai yra daugiau nei bendras 2018 m. ES biudžetas. Mat sumažėjusi gyvenimo kokybė lemia ir prarastą produktyvumą, kitaip tariant – didesnį nedarbo rodiklį šalyse.
Lemtingų priežasčių daugybė ir jos labai glaudžiai susijusios: prastai girdint darosi vis sunkiau integruotis, dėl socialinės atskirties ilgainiui grimztama į depresiją, galiausiai gresia kognityvinių funkcijų nykimas bei demencija.
Sugrąžina gyvenimo kokybę
Negana to, viena skaudžiausių visuomenės sveikatos rykščių jau kurį laiką nebesiejama tik su amžiui būdingais negalavimais. Tame pačiame tyrime akcentuojama, jog pirmuosius silpnos klausos simptomus dėl didesnio moderniam pasauliui būdingo akustinio triukšmo pajuntame vis anksčiau ir esame senti linkusi visuomenė – tai yra gyvename ilgiau. Tad ir ignoruojamos sveikatos problemos bei susijusių veiksnių augimas ateityje bus dar spartesnis ir gilesnis.
Negydomo klausos sutrikimo svorį patvirtina ir „EuroTrak“ – didžiausia 2021 m. atlikta Europos šalių apklausa apie klausos praradimą bei klausos aparatų naudojimą. Joje daugiau nei pusė tirtų prietaisų savininkų pripažino per ilgai delsę įsigyti klausos aparatus ir įvardijo esmines prarastas galimybes.
Įvertinti teiginiai atskleidė ganą aiškų ryšį tarp delsimo kreiptis pagalbos ir pasekmių silpnos klausos kamuojamam žmogui, jo artimiausiai aplinkai bei plačiajai visuomenei. 71 proc. respondentų pasigedo visavertiškesnio socialinio gyvenimo, 35 proc. – geresnės psichinės, emocinės būklės, 27 proc. – mažiau nuovargio vakarais, o 17 proc. – daugiau produktyvumo darbe.
Šalies vaistinėse – išskirtiniai prietaisai
Klausos centro „Audiomedika“ vadovas Mindaugas Jonaitis sako, kad kokybiškos informacijos trūkumas, tebesklandantys mitai silpnos klausos temomis, problemos nepripažinimas – faktoriai, dėl kurių pasirenkama „susitaikyti“ su silpna klausa. Neretai tiesiog baiminamasi praverti specialisto kabineto duris.
„Kaip ten bebūtų, už jų teikiamos sveikatos paslaugos. O juk racionalaus paaiškinimo, kodėl kartais privengiame tų, kurių pašaukimas – rūpintis mumis, negalime rasti net suvokdami to svarbą. Visgi laikas kalbant apie sveikatą tampa didžiausiu priešu: tiek tikrinantis ją profilaktiškai, tiek juolab pajutus bent menkiausių simptomų. Ne išimtis ir klausos problemos“, – atkreipia dėmesį M. Jonaitis.
Profesionali klausos protezavimo eksperto konsultacija tampa esminiu žingsniu į garsų pilną pasaulį, tačiau pažangios technologijos audiologijos srityje šiandien leidžia pasiūlyti alternatyvų. Klausos centro ir „Benu“ vaistinių tinklo partnerystės vaisius – unikali galimybė atlikti pirminę klausos patikrą patiems.
Jau galite išbandyti šią savaitę vaistinėse įrengtus lengvai naudojamus ir patikimus rezultatus pateikiančiu savarankiško klausos testo prietaisus. Vilniuje – prekybos ir pramogų centruose „Ozas“ ir „Panorama, Kaune – „Mole“.
„Tokia galimybė kol kas prieinama tik mūsų šalyje ir Graikijoje ir viliamės, kad ji paskatins atsigręžti į savo bei artimųjų klausos sveikatą daugiau tautiečių. Elementarus suvokimas, kokią asmeninę gerovę galima susikurti teikiant klausai tiek pat dėmesio kiek kitoms sveikatos sritims, veda link globalių pokyčių kovoje su klausos problemomis“, – dalijasi M. Jonaitis.