Širdies ir kraujagyslių ligos pasiveja daugybę žmonių
Gydytoja sako, kad Lietuvoje beveik 37 iš 100-to asmenų serga širdies ir kraujagyslių ligomis. Dažniausiai skundžiamasi padidėjusiu kraujo spaudimu, širdies nepakankamumu, nemažai yra patyrusių insultą ar miokardo infarktą.
„Kraujotakos ligos būdingos ir moterims, ir vyrams, o su amžiumi jos tik dažnėja. Klinikiniai tyrimai rodo, kad šio pobūdžio ligos vyrams išsivysto beveik 10 metų anksčiau nei moterims, tačiau peržengus 50-ies metų slenkstį, šis skirtumas išsilygina. Pagrindiniai rizikos veiksniai, darantys įtaką kraujotakos ligoms, yra padidėjęs kraujo spaudimas, rūkymas, mažas fizinis aktyvumas, pakitęs riebalų kiekis kraujyje, viršsvoris ar nutukimas, taip pat cukrinis diabetas“, – pažymi A. Rudinskienė.
Ji taip pat priduria, kad tokie sutrikimai kaip arterinė hipertenzija skatina aterosklerozės – arterijų standėjimo bei siaurėjimo proceso – vystymąsi. Tam įtakos turi ir fizinio aktyvumo stokojantis gyvenimo būdas, kuris skatina papildomų kilogramų atsiradimą. Pažymima, jog viršsvoris ar nutukimas keičia riebalų bei angliavandenių apytaką organizme, taip skatinant cukrinio diabeto ir riebalų kiekio pokyčių atsiradimą. Atsižvelgiant į visus minėtus veiksnius ir siekiant išvengti ar bent atitolinti širdies bei kraujagyslių ligas, būtina aktyviai koreguoti savo gyvenimo įpročius.
Skydliaukės sutrikimais dažniau skundžiasi moterys, tačiau vyrams jie sunkesni
Pasak A. Rudinskienės vienomis dažniausių endokrininio pobūdžio ligų yra įvardijamos cukrinis diabetas, skydliaukės funkcijos sutrikimai bei antinksčių ligos. Cukrinis diabetas įprastai skirstomas į du tipus: I tipu dažniau susergama vaikystėje arba ankstyvoje jaunystėje, tuo tarpu II tipo diabetas būdingas vyresnio amžiaus, dažnai viršsvorį turintiems žmonėms.
„Pirmojo tipo diabetu dažniausiai susergama dar vaikystėje arba ankstyvojoje jaunystėje dėl autoimuninio kasos pažeidimo, kuris lemia visišką insulino stygių. Antrojo tipo diabetas labiau būdingas vyresnio amžiaus, nemažai viršsvorio turintiems žmonėms. Jiems diabetas vystosi dėl audinių atsparumo insulinui, kuris natūraliai ilgainiui lemia insulino trūkumą, kai kasa nepagamina šio elemento tiek, kiek reikalauja organizmas“, – paaiškina gydytoja.
Anot jos, nors cukrinis diabetas gali pasireikšti tiek vyriškosios, tiek moteriškosios lyties atstovams, štai skydliaukės funkcijos sutrikimai dažniau pasitaiko moterims. Visgi, vyrams skydliaukės ligos gali būti sunkiau išgydomos ir netgi siejamos su onkologiniais susirgimais.
„Skydliaukės hormonai yra atsakingi už galybę procesų mūsų organizme, tokių kaip medžiagų apykaita, nuotaika ir darbingumas, širdies veikla ir kūno temperatūra, augimas. Skydliaukės sutrikimus galime įtarti būtent iš šių aspektų pokyčių, tačiau juos būtina patvirtinti laboratorijoje bei atliekant skydliaukės echoskopiją“, – sako medikė.
Kitos ligos – taip pat aktualios
A. Rudinskienė pabrėžia, jog dėl subtilių moterų organizmo savybių, joms labiau būdinga ir geležies stokos mažakraujystė, kuri gali pasireikšti nuovargiu, sumažėjusia fizinio krūvio tolerancija, odos bei plaukų problemomis. Mažakraujystė būdinga jaunoms moterims ir vaikams. Jei anemija pasireiškia vyrui, jam dažniausiai taikomas detalesnis ištyrimas, kadangi vyrai ja serga itin retai. Šiuo atveju ieškoma galimo lėtinio kraujavimo priežasčių, tokių kaip opaligė ar skrandžio vėžys.
„Dar viena liga, kuri labiau būdinga moterims, ypač po menopauzės, yra osteoporozė. Retėti kaulai gali ir vyrams, tačiau jiems ši būklė pasitaiko žymiai rečiau, dažniausiai po radikalaus prostatos pašalinimo, taikant androgenų terapiją. Šios ligos išsivystymui įtakos turi vartojami medikamentai ar medikamentinės terapijos, tokia kaip ilgalaikė steroidinių hormonų terapija, sergant autoimunine liga“, – pažymi gydytoja.
Anot jos, vyrai dažniau serga prostatos, plaučių, odos, inkstų, šlapimo pūslės, virškinamojo trakto ligomis, o moterys – krūties, kiaušidžių ir gimdos, gimdos kaklelio, odos, storosios žarnos navikais, tačiau reguliariai tikrinantis, juos galima aptikti itin ankstyvoje stadijoje arba išvis išvengti.
„Tarkime, gimdos kaklelio patikra leidžia išvengti net 85 proc. mirčių nuo gimdos kaklelio vėžinių susirgimų ir išsaugo moters galimybes pastoti“, – teigia A. Rudinskienė.
Prevencija – būtina
Gydytoja paaiškina, jog kasmet rekomenduojama atlikti profilaktinę sveikatos patikrą: bendrą kraujo tyrimą, gliukozės bei cholesterolio koncentraciją kraujyje, bendrą šlapimo tyrimą. Taip yra todėl, kad dauguma širdies, plaučių, inkstų ligų gali būti anksti diagnozuojamos ir sekamos atliekant kraujo tyrimus. O „gerojo“ ir „blogojo“ cholesterolio koncentracijų žinojimas gali paskatinti keisti savo dietą ar įgyti naujų sveikų įpročių. Anot jos, taip pat svarbu neignoruoti organizmo siunčiamų signalų ir pasikonsultavus su šeimos gydytoju, pasitarti dėl kitų galimų ištyrimų.
„Įvertinus paciento nusiskundimus, gyvenimo būdą, anamnezę, taip pat darbo pobūdį, streso lygį bei žalingus įpročius dažnai patariama atlikti papildomus tyrimus, kurie leis nustatyti gresiančius sveikatos sutrikimus, net jei ryškūs simptomai dar nėra juntami. Visada yra verta pasikonsultuoti su savo šeimos gydytoju ar kitu specialistu, jei atsirado naujų, neįprastų simptomų, kurie tęsiasi jau kurį laiką, pvz. neįprastas nuovargis ar svorio augimas, nepaaiškinamas jo kritimas“, – pastebi medikė.
Jos teigimu, itin pravartu ir svarbu nuodugniai išsitirti sveikatos būklę ir prieš ruošiantis svarbiam gyvenimo įvykiui – nėštumui. Pastarasis pareikalauja nemažai moters organizmo resursų ir gali turėti įtakos tiek pačios besilaukiančiosios gerai būklei nėštumo metu, tiek naujagimiui bei tolesniam jo vystymuisi. Gydytoja Aušra Rudinskienė pabrėžia, jog mažakraujystė nėštumo metu gali lemti mažyliui įvairius neurologinius sutrikimus, slopinti jo augimą ir vystymąsi, o vitamino B12 trūkumas – turėti įtakos viršsvoriui ir nutukimui.