Kaip sakė Kauno klinikų direktorius medicinai ir slaugai bei Skubiosios medicinos klinikos vadovas profesorius Kęstutis Stašaitis, nepaisant to, kad Lietuvoje gyventojų sumažėjo, pacientų padaugėjo ir jis tam mato kelias galimas priežastis. Ypač pacientų padaugėjo pastaruoju metu. Jeigu įprastai jų vidutiniškai būna po 222 per parą, pastarosiomis savaitėmis fiksuojami rekordai, kai per parą į Kauno klinikų Skubiosios pagalbos skyrių atvyksta net po 270 pacientų!
Kauno klinikų Skubiosios pagalbos skyriuje lankėmės eilinę darbo dieną, vidurdienį. Su greitąją buvo atvežtos dvi pacientės, abi paguldytos ant neštuvų: pagyvenusi moteris, kuriai jau medikai matavo kraujospūdį ir kitus gyvybinius parametrus, ir paauglė, kuri laukdama apžiūros rašė kažkam žinutę telefonu, veikiausiai mamai. Sunku buvo pasakyti, kas vienai ir kitai nutiko, bet turbūt situacija buvo rimtesnė, jei abi atvežtos greitąja.
Kur kas žmonių laukė laukiamajame – čia paprastai pacientai atvyksta patys, savomis kojomis: vieni dėl išties rimtų negalavimų, kiti galbūt todėl, kad taip atrodo greičiau gauti pagalbą negu, tarkime, poliklinikoje. Paprastai jie patenka į tą pačią patalpą, kur rūšiuojami pacientai: įvertinamos jų gyvybinės funkcijos, ligos ar traumos pobūdis ir čia pat nusprendžiama, ar pagalbą teikti tuoj pat ir neatidėliotinai, ar pacientas gali luktelėti – kiek reikės laukti, priklauso nuo Skubiosios pagalbos skyriaus apkrovimo ir paciento būklės rimtumo.
Pacientų padaugėjo 5 kartus!
Apie tai, kaip verda darbas Skubiosios pagalbos skyriuje, plačiau pasakojo profesorius K. Stašaitis. Anot jo, Kauno klinikų Skubiosios pagalbos skyrius yra vieta, kur vežami visi regione traumas patyrę pacientai.
„Šitas pastatas buvo konstruotas kaip Traumų ir skubios pagalbos centras. Idėja pasiimta iš Vakarų valstybių, kurios visas sunkias traumas koncentruoja vienoje vietoje ir taip gauna geresnius rezultatus – pacientai geriau išgyvena ligoninėje, negu tada, kai iš įvykio vietos važiuoja į mažą ligoninę. Ten iš principo gauna tik nelabai kvalifikuotą pagalbą ir tada vis tiek reikia su greitąja pervežti į centrą. Taip sugaištamas svarbus pacientui laikas.
Mes tą ratą nukirtome ir nusprendėme, kad iš įvykio vietų visi pacientai važiuos į šitą centrą. Taip Kauno regione ir yra: traumas patyrę pacientai iš įvykio vietos važiuoja tiesiai į Priėmimo skyrių.
Be to, mes apjungėme visus priėmimo skyrius į vieną ir padarėme visiems vienus vartus, kad visiems būtų aišku, nereikėtų atskirai vykti į Kardiologijos priėmimą, Akių priėmimą ir pan., kaip buvo anksčiau, kai kiekvienas miestelio pastatas turėjo savo Priėmimo skyrių ir reikėdavo visiems vaikščioti, ieškoti, kur kas yra. Dabar yra Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius – viena vieta, vieni vartai, vienas langelis“, – paaiškino pašnekovas.
Taigi Kauno klinikų miestelyje yra pastatas, dedikuotas skubiai pagalbai ir traumoms: pirmame jo aukšte veikia suaugusiųjų ir vaikų Priėmimo-skubiosios pagalbos skyrius, antrame aukšte yra operacinės ir intensyvios terapijos, o trečiame – Ortopedijos-traumatologijos skyrius.
„Pradėjome dirbti 2015 m. Taip organiškai išėjo, kad 2013 m. įkūrėme skubios medicinos rezidentūrą, sukūrėme skubios medicinos gydytojo specialybei reikalingą infrastruktūrą. Dabar skubi medicina turi tiek specialistų, tiek svarbius vadybos principus, pritaikytus iš užsienio, tiek ir infrastruktūrą, identišką kaip Amerikoje ir kitose Vakarų valstybėse. Todėl žmonės, kurie atvažiuoja iš JAV, NATO kariai, kurie atvyksta čia vizituoti, žiūrėti, kaip esame pasirengę, sako: „O, čia kaip pas mus. Mes čia galėtume dirbti!“ Tai yra svarbu“, – neabejojo profesorius K. Stašaitis.
Skubios pagalbos korpuso pastatas – ne mažas. Pasak pašnekovo, kai statė, atrodė, kad jis bus netgi per didelis.
„Bet nuo mano darbo pradžios – aš pradėjau dirbti 2007 m. – per parą būdavo vidutiniškai 50–55 pacientai. Šiuo metu per parą mes vidutiniškai turime 222 pacientus. Vadinasi, per tuos metus pacientų kiekis padidėjo 5 kartus. Nežinau, kas Lietuvoje atsitiko, nes žmonių mažėja, bet pacientų srautas stipriai didėja – taip yra visoje Lietuvoje ir visame pasaulyje.
Priežastys galbūt yra kelios: žmonės sensta, mes juos geriau gydome, jie turi lėtinių ligų, bet ilgiau gyvena ir todėl kartais tos pagalbos reikia daugiau. Kita priežastis ta, kad greičiausiai pirminėje grandyje prieinamumas yra blogas ir žmonės Skubiosios pagalbos skyrių mato kaip būdą greičiau išsitirti, kad ir palaukiant kelias-keliolika valandų, užuot ėjus į polikliniką ir laukiant keletą savaičių ar mėnesių.
Bet toks elgesys yra ir blogis, nes tie lengvi pacientai „užkiša“ mūsų erdvę ir tada sergantys sunkiai laukia eilėse“, – pastebėjo profesorius.
Didesnė dalis pacientų atvyksta patys
Skubiosios pagalbos skyriuje, kaip minėta, atskirti pacientų, kurie atvyksta patys (tokių yra didesnė dalis), srautai nuo tų, kuriuos atveža greitąja – pastarųjų yra tik 40 proc.
Paprastai kitų ligoninių Priėmimo skyriai turi siaurus garažus, į kuriuos atvažiuoja greitoji, stabteli, iškrauna ligonį, išvažiuoja ir tada užvažiuoja kita.
Anksčiau taip būdavo ir Kauno klinikose, bet, anot profesoriaus K. Stašaičio, tai keldavo daug problemų, nes piko metu taip susidarydavo greitųjų eilės ir kartais nutikdavo taip, kad sunkiausias pacientas būdavo paskutinėje mašinoje. Dabar, kadangi padarytas platesnis garažas, greitosios nebeturi laukti viena po kitos eilėje, o į garažą gali užvažiuoti ir čia sustoti iškart keli automobiliai.
Iš garažo pacientai gabenami į rūšiavimo vietą. Tarp pastarosios ir garažo dar yra vadinamoji dekontaminacijos vieta, kurioje kai kuriems pacientams prieš apžiūrą nuo odos, rūbų avalynės ir pan. pašalinamos kenksmingos cheminės ar biologinės medžiagos, nes būna, kad žmogus į Priėmimo skyrių atvyksta po susišaudymo dujiniais pistoletais arba po kontakto su tam tikromis cheminėmis medžiagomis. Tokį nuvežus tiesiai į pacientų rūšiavimo vietą, gali pasklisti dvokas, aplinkiniams pradėti graužti akis ir tada tektų stabdyti darbą.
Yra ir specialūs izoliatoriai, skirti pacientams, kuriems įtariama sunki infekcija. Jie įvežami tiesiai iš lauko į specialias patalpas, kur ir ištiriami, atskirai nuo kitų. Jeigu pastivirtina įtarimas dėl infekcijos, pacientai vežami į Infekcinių ligų skyrių. Kol kas toks Kaune yra tik LSMU Kauno ligoninėje, bet jau netolimoje ateityje Infekcinių ligų korpusas bus pastatytas ir Kauno klinikose. Kai toks korpusas atsiras, infekcinėmis ligomis sergantys pacientai bus vežami ten.
Toliau pacientai rūšiuojami. Profesorius K. Stašaitis pastebėjo, kad rūšiavimas – netinkamas žodis, neretai įžeidžiantis pacientus, nes šią sąvoką daug kas sieja su atliekų rūšiavimu. Taigi, nuspręsta „Rūšiavimo zoną“ pervadinti į „Pacientų sutikimo vietą“, kas skamba draugiškiau.
Visgi, pacientų rūšiavimo esmė yra, įvertinus gyvybines funkcijas (kraujospūdį, pulsą, sąmonę, temperatūrą), atskirti tuos pacientus, kuriuos reikia greitai gelbėti, nuo galinčių pagalbos palaukti. Tokiu būdu skirstomi ir tie pacientai, kuriuos atveža greitąja, ir tie, kurie atvyksta patys.
Po rūšiavimo pagal šviesoforo spalvas sudėliojami 3 pacientų srautai: patys sunkiausi – raudoni, tie, kurie yra stabilūs, gali palaukti, bet jiems reikia gydymo – geltoni ir lengviausi – žali.
Pasidomėjus, kiek gali tekti laukti gydytojo dėmesio Skubiosios pagalbos skyriuje, profesorius K. Stašaitis atsakė: „Vidutiniškai stengiamės pacientą išrašyti per 4 val. – tokia yra siekiamybė. Bet šiuo metu 4 val. kriterijų atitinka tik apie 60 proc. pacientų. Kiti lieka ilgiau dėl 2 priežasčių: viena ta, kad turime ilgalaikio stebėjimo paslaugą ir pacientą pasiguldome stebėti iki 24 val., kita priežastis – piko valandos, kai vienu metu (mes to negalime numatyti) ateina daug pacientų. Kuo labiau apie mus parašo žiniasklaida (pvz., neseniai buvo rašyta apie NATO pratybas), iškart srautas padidėja. Visi užsinori į geriausią ligoninę – Kauno klinikas, – juokėsi pašnekovas, pridūręs: – Esame populiari ligoninė. Pacientai čia gauna daug paslaugų ir nori čia atvykti. Mes to negalime reguliuoti. Būna valandų, kai mūsų srautas išauga 3–5 kartus per valandą ir natūralu, kad tada susidaro kamštis. Bet tas kamštis – išrūšiuotas. Mes turime pacientus, kuriems skiriame didžiausią dėmesį, nes jie yra nestabilūs ir jų gyvybei gresia pavojus ir turime tuos, kurie sako: „Gal galėčiau eiti į polikliniką, bet noriu į Priėmimo skyrių“ – jie turi palaukti 4–5, o būna, kad ir 7–8 val., bet paslaugą gauna“.
Pašnekovas paaiškino, kad net ir tie pacientai, kurie skundžiasi Priėmimo skyriuje laukę 8 val., visą tą laiką nebūna palikti be priežiūros.
„Jiems per tą laiką būna padarytas ir ultragarso tyrimas, greičiausiai – ir rentgenas, laboratoriniai kraujo tyrimai, juos apžiūrėjo kokie 2–3 specialistai ir visa tai užtruko keletą valandų. Nėra taip, kad žmogus sėdi ant kėdutės, niekas per 7–8 val. prie jo neprieina, o tada per 15 min. įvyksta diagnostika ir jis paleidžiamas į namus“, – sakė profesorius.
Į Kauno klinikas paguldo tik 20 proc. pacientų
Dalis Skubiosios pagalbos pacientų yra stabilūs. Tokiais vadinami tie, kurių geras pulsas, geras spaudimas, jie reaguoja į aplinką, bet turi kažkokių nusiskundimų, kuriuos reikia ištirti ir paskirti kažkokį gydymą.
Dėl kai kurių pacientų būklės reikia daugiau laiko apsispręsti, Skubios skyriuje praleisti ir iki 3 parų. Jie tą laiką praleidžia Skubios diagnostikos ir trumpalaikio gydymo skyriuje.
„Vėlgi stengiamės, kad sistema veiktų efektyviai ir nebūtų bereikalingo patekimo į ligoninę, kai problemas galime išspręsti labai greitai. Tarp kitko, jaunesni pacientai tai labai mėgsta. Jie, atvykę į ligoninę, nenori į ją gultis. Vyresnio amžiaus žmonės vis dar nori gultis į ligoninę, galvodami, kad čia tikrai gaus gydymą“, – sakė medikas.
Kitaip yra su sunkiais pacientais, kuriems reikia gelbėti gyvybę.
„Klasteriniai pacientai, patyrę sunkias traumas – insultus, infarktus, dūstantys, turintys daug ūmių būklių, patenka arba į salę, skirtą būklei stabilizuoti: kai reikia galbūt intubuoti, stabdyti kraujavimą, daryti gaivinimą, užtikrinti reanimaciją, kita salė yra skirta patyrusiems traumas.
Čia yra visa reikalinga įranga: anestezijos mašina, dirbtinės plaučių ventiliacijos apartas, kardiografas, defibriliatorius, ultragarso mašina, rentgenas, kompiuterinė tomografija ir pan. – viskas padaryta taip, kad nereikėtų paciento daug vežioti. Visi tyrimai atliekami čia. Per maždaug 30 min. priimama diagnostika ir priimami sprendimai“, – teigė gydytojas.
Insultą patyrę pacientai arba tie, kuriems iš bet kurios kraujagyslės reikia pašalinti trombą, vežami į operacinę arba angiografiją. Taip pat Skubiosios pagalbos skyriuje yra Intensyvios terapijos skyrius.
Nemažai daliai pacientų pagalba suteikiama vietoje. Mūsų vizito Kauno klinikose metu, pagalba buvo teikiama pacientei lūžusia ranka. Kol moteris buvo užmigdyta, jos kaulai buvo atstatomi į vietą. Pabudusi po šios procedūros ji buvo išleista gydytis ambulatoriškai.
Panašiai gydomi pacientai su sutrikusiu širdies ritmu: jie paguldomi į Skubiosios pagalbos skyrių, defibriiliuojami ir išleidžiami namo.
„Anksčiau tokius pacientus guldydavo į stacionarą. O dabar iš 222 žmonių, kurie kasdien pas mus atvyksta į Priėmimo skyrių, tik 20 proc. paguldomi į Kauno klinikas. 70 proc. išleidžiami į namus, 10 proc. pervežami į žemesnes ligonines. Taigi, Priėmimo skyrius yra kertinis skyrius, kur užtikrinamas efektyvus stacionarinis panaudojimas, kad čia nepatektų tie, kurie neturėtų, kieno bėdas galima išspręsti ambulatoriškai.
Priėmimo skyrius yra sveikatos sistemos veidas – ne bet kuris užsienietis pas mus važiuos į stacionarą gydytis, o dėl skubios pagalbos atvyksta čia ir pamato, kokia yra organizacija“, – sakė profesorius K. Stašaitis.
Skubios pagalbos skyriuje įvyksta ir kuriozinių situacijų. Profesorius juokėsi prisiminęs atvejį, kai į Skubiosios pagalbos skyrių atvyko pacientas, nes jo kojos pamėlusios.
„Nuėmėme batus, žiūrime – tikrai kojos mėlynos! Tada daktaras sako: „Nuvalysiu kojas ir apžiūrėsiu“. Pradėjo valyti ir jos tiesiog nusiplovė. Pasirodo, dažė paciento kojinės“, – prisiminė gydytojas.