„Šiame didelės apimties stebimajame tyrime malta, tirpi ir kava be kofeino vienodai gerai sumažino sergamumą širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirtingumą nuo širdies ir kraujagyslių ligų ar bet kokios kitos priežasties. Iš šių rezultatų galima spręsti, kad negausus ir vidutiniškai gausus maltos, tirpios ir bekofeininės kavos vartojimas galėtų būti laikomas sveikos gyvensenos dalimi“, – sakė tyrimo autorius profesorius Peteris Kistleris iš Melburne (Australija) įsikūrusio Beikerio širdies ir diabeto tyrimų instituto.
Kol kas stinga informacijos apie įvairių kavos gėrimų poveikį širdies sveikatai ir gyvenimo trukmei. Minėtame tyrime, remiantis Jungtinės Karalystės duombazės „Biobank“ duomenimis, ištirtos įvairių kavos rūšių ir širdies aritmijos, širdies ir kraujagyslių ligų bei mirties sąsajos. Tyrime dalyvavo 40–69 metų amžiaus gyventojai. Tarp nagrinėtų širdies ir kraujagyslių ligų minima išeminė širdies liga, stazinis širdies nepakankamumas ir išeminis insultas.
Tyrime dalyvavo iš viso 449 563 dalyviai, kurie tyrimo pradžioje nesirgo aritmija ar kitomis širdies ir kraujagyslių ligomis. Vidutinis jų amžius buvo 58 metai, o 55,3 proc. tiriamųjų sudarė moterys. Dalyviai užpildė klausimyną, kuriame jie atsakė į klausus, kiek puodelių kavos jie išgeria kasdien ir kokią kavą geria dažniausiai: tirpią, maltą (pavyzdžiui, kapučiną arba filtruotą kavą) ar kavą be kofeino. Tuomet tiriamieji buvo suskirstyti į šešias grupes pagal tai, kiek per dieną suvartoja kavos: nė vieno puodelio, mažiau nei vieną, vieną, nuo dviejų iki trijų, nuo keturių iki penkių ir daugiau nei penkis puodelius. Iš viso 198 062 dalyviai arba 44,1 proc. rinkosi tirpią kavą, 82 575 arba 18,4 proc. – maltą kavą, o 68 416 (15,2 proc.) gėrė kavą be kofeino. Lyginamąją grupę sudarė 100 510 (22,4 proc.) kavos nevartojančių žmonių.
Tyrimo metu palygintas kavą geriančių ir šio gėrimo nevartojančių asmenų sergamumo aritmijomis ir širdies ir kraujagyslių ligomis bei mirties atvejų dažnis. Mokslininkai taip pat atsižvelgė į asmenų amžių, lytį, etninę grupę, nutukimą, aukštą kraujospūdį, diabetą, obstrukcinę miego apnėją, rūkymo įpročius ir arbatos bei alkoholio vartojimą. Duomenys gauti iš šių asmenų medicininių įrašų ir mirties liudijimų. Dalyviai vidutiniškai buvo stebimi 12,5 metų.
Iš viso stebėjimo laikotarpiu mirė 6,2 proc. tiriamųjų arba 27 809 žmonės. Nustatyta, kad visų rūšių kavos vartojimas buvo susijęs su mažesniu mirčių dėl bet kokių priežasčių skaičiumi. Pastebėta, kad rizika labiausiai sumažėjo išgeriant nuo 2 iki 3 puodelių kavos per dieną, palyginus su kavos visai nevartojančiais asmenimis. Tie, kurie kasdien gerdavo kavą be kofeino, maltą ir tirpią kavą, turėjo atitinkamai 14 proc., 27 proc. ir 11 proc. mažesnę tikimybę numirti.
Stebėjimo metu širdies ir kraujagyslių ligos buvo diagnozuotos 43 173 (9,6 proc.) dalyviams. Visų rūšių kavos vartojimas buvo susijęs su mažesniu širdies ir kraujagyslių ligų atvejų skaičiumi. Ir vėl su mažiausia rizika susidūrė tie, kurie kasdien išgerdavo po 2 ar 3 puodelius kavos, palyginus su žmonėmis, kurie kavos visiškai nevartojo. Tie, kurie kasdien gerdavo kavą be kofeino, maltą ir tirpią kavą, susidūrė su atitinkamai 6 proc., 20 proc. ir 9 proc. mažesne širdies ir kraujagyslių ligų grėsme.
Tuo metu širdies aritmija buvo nustatyta 30 100 (6,7 proc.) dalyvių. Maltos ir tirpios kavos (bet ne kavos be kofeino!) gėrimas buvo susijęs su mažesniu aritmijų, įskaitant prieširdžių virpėjimą, skaičiumi. Palyginti su kavos nevartojančiais žmonėmis, su mažiausia rizika susidūrė ta grupė, kuri kasdien išgėrė 4 – 5 puodelius maltos kavos arba 2–3 puodelius tirpios kavos: rizika sumenko atitinkamai 17 proc. ir 12 proc.
„Kofeinas yra bene geriausiai žinoma kavos sudedamoji dalis, tačiau šiame gėrime yra ir daugiau nei 100 kitų biologiškai aktyvių komponentų. Tikėtina, kad būtent kofeino neturintys junginiai lėmė teigiamas sąsajas tarp kavos vartojimo, širdies ir kraujagyslių ligų ir gyvenimo trukmės. Mūsų išvados atskleidžia, kad žmones būtų galima paskatinti vartoti nedidelius kiekius kavos, nes toks elgesys – sveikas širdžiai“, – teigia prof. P. Kistleris.