Reguliuoja cholesterolio kiekį
Dietologė Eglė Kliukaitė-Sidorova akcentuoja, kad migdolai turi įtakos mūsų organizmo riebalų apykaitai – migdoluose esančios polinesočiosios riebalų rūgštys, vitaminas E, maistinės skaidulos ir flavanoidai mažina trigliceridų (TG), mažo tankio lipoproteinų cholesterolio (MTL) kiekį kraujyje, taip pat turi įtakos kraujospūdžio mažinimui ir kraujotakos gerinimui.
Vitamino E šaltinis
Pasak gydytojos, nuoseklus riešutų vartojimas veikia kaip ligų prevencijos priemonė: „Migdoluose gausu vitamino E, kuris veikia kaip antioksidantas, stabdo oksidacijos procesą, apsaugo nuo laisvųjų radikalų. Apie 30 g riešutų turi apie 7 mg vitamino E – tai beveik pusė šio vitamino dienos dozės asmeniui. Mokslininkai didesnį vitamino E vartojimą sieja su mažesne Alzheimerio ligos rizika“, – apie teigiamą migdolų įtaką užkardant ligų riziką pasakoja E. Kliukaitė-Sidorova.
Reguliuoja cukraus kiekį kraujyje
Ypač teigiamas migdolų poveikis pastebėtas sergantiems II tipo cukriniu diabetu.
Moksliniai tyrimai rodo, kad kasdien vartojant apie 60 g migdolų šia liga sergančių pacientų cukraus ir riebalų kiekis kraujyje mažėja.
Šis teigiamas poveikis siejamas su padidėjusiu maistinių skaidulų, magnio, polinesočiųjų riebalų rūgščių ir vitamino E kiekiu, todėl sergantiems šia liga tam tikras migdolų kiekis gali būti įtraukiamas į sveikatai palankios mitybos racioną.
Padeda reguliuoti svorį
Pasak gydytojos dietologės, reguliarus migdolų valgymas turi įtakos juosmens apimčiai, pagerėjusiai medžiagų apykaitai: „Tyrimai rodo, kad kasdien suvalgius saujelę migdolų pagerėja apetito kontrolė. Migdolai, kaip ir kiti riešutai, sukuria sotumo jausmą, todėl užkandžiui pasirenkant riešutus kyla mažiau pagundų užkandžiauti sveikatai nepalankiu maistu“. Ši gudrybė tikrai veikia, todėl dietologai riešutus rekomenduoja įtraukti į mitybos racioną.
Maistas gerosioms bakterijoms
Moksliniai tyrimai atskleidžia, jog vartojant migdolus gali pagerėti žarnyno mikrobiotos sudėtis – šie riešutai skatina gerųjų bakterijų skaičiaus didėjimą ir jų aktyvumą, stimuliuoja bifido, lakto bakterijų populiacijos augimą, taigi, migdolai veikia kaip prebiotikai.
Mineralų šaltinis
Migdolai yra organizmui būtinų mineralų, mikroelementų (kalcis, magnis, varis, fosforas, manganas) šaltinis. „Migdoluose, lyginant su visais kitais riešutais, yra randamas didžiausias kalcio kiekis, o kalcis svarbus kaulams, kraujo krešėjimui, raumenims, širdies veiklai palaikyti. Taip pat migdoluose gausu magnio, kuris prisideda prie širdies, kraujagyslių apykaitos, turi teigiamos įtakos mažinant gliukozės kiekį kraujyje – migdoluose randamas magnis sudaro apie 20 proc. šios medžiagos poreikio žmogui“, – apie mineralų poveikį mūsų organizmui pasakoja E. Kliukaitė-Sidorova.
Gydytoja pataria per dieną suvalgyti apie 30-40 g migdolų – šis kiekis prilygsta saujelei.
„Dėl mineralų gausos šis riešutas gali būti puikus natūralus papildas šioms medžiagoms įsisavinti – nors esame įpratę vartoti medicininius papildus, labai svarbu nepamiršti ir natūralių mineralų šaltinių. Žinoma, migdolai, kaip ir kiti riešutai, turi nemažai kalorijų, todėl juos svarbu vartoti saikingai“, – akcentuoja gydytoja.
Riešutų ir džiovintų vaisių tiekėjos „Arimex“ Kokybės atstovė Vaida Prokopimienė atkreipia dėmesį, jog ne vienerius metus darytos vartotojų apklauso rodo, kad užkandžių racione riešutai yra dažniausiai lietuvių vartojamas produktas, o migdolai išties karaliauja šiame sąraše: „Dėl universalaus migdolų skonio, šie riešutai tinkami beveik bet kokiam patiekalui ir gali būti vartojami labai plačiai, pavyzdžiui, pagardinti košes, salotas, kaip saldžių patiekalų ingredientas ir, žinoma, sveikas kasdienis užkandis tiek žiemą, tiek vasarą. Šiandien, kai dauguma žmonių orientuoti į sveikesnį gyvenimo būdą, geras skonis ir nauda sveikatai lėmė šio riešuto populiarumą. Be to, tendencijos rodo, jog žmonėms, nevartojantiems mėsos, migdolai tampa kaip pakaitalas, kuriame gausu baltymų ir magnio”.