Slūgstanti infekcija paliko daug neatsakytų klausimų, į kuriuos, vykdydami bendrą Lietuvos mokslo tarybos (LMT) finansuojamą projektą „SARS-CoV-2 infekcijos paplitimo Lietuvoje tyrimas serologiniais metodais“, ieško atsakymų Lietuvos sveikatos mokslų universiteto (LSMU) ir Vilniaus universiteto (VU) mokslininkai.
Pradiniame šio projekto etape tirtis buvo kviečiami atsitiktinai atrinkti asmenys – dabar gali dalyvauti visi norintys Vilniaus ir Kauno miestų bei rajonų gyventojai.
Tyrimas siekia įvertinti persirgimo SARS-CoV-2 infekcija mastą pasirinktuose Lietuvos regionuose, nustatant antikūnus prieš SARS-CoV-2 viruso nukleokapsidės (N) ir spyglio (S) baltymus skiepytų ir neskiepytų asmenų grupėse.
Mokslininkai ieško atsakymų, ar skiriasi užsikrėtimo infekcija dažnis skiepytų ir neskiepytų asmenų grupėse, kaip kinta antikūnų prieš N baltymą, infekcijos žymenį, lygis praėjus skirtingam laikui po užsikrėtimo, ar ir kaip skiriasi N ir S baltymams specifiškų antikūnų lygis skirtingo amžiaus asmenų grupėse praėjus skirtingam laikui po užsikrėtimo.
Tyrime naudojamas inovatyvus, lietuviškas, mikrogardelių technologija pagrįstas testas, kuriuo vienu metu iš mažo tūrio kapiliarinio kraujo mėginio kokybiškai nustatomi antikūnai prieš SARS-CoV-2 nukleokapsidės (anti-N IgG) ir spyglio (anti-S IgG) baltymus. Kuo jie svarbūs?
„Anti-S IgG baltymai aptinkami tiek paskiepytų, tiek persirgusių asmenų kraujyje, o anti-N IgG – tik persirgusių. Tai svarbu siekiant įvertinti, ar specifiniai antikūnai pasiskiepijusiems asmenims susiformavo dėl vakcinos, ar dėl turėto kontakto su pačiu virusu, nors liga galėjo ir nepasireikšti klinikiniais simptomais bei nebuvo patvirtintas sirgimo faktas PGR metodu patvirtinant virusą nosiaryklėje“, – paaiškino šio tyrimo vadovas, LSMU prof. Dr. Mindaugas Stankūnas.
Pasak kito tyrimą vykdančio – VU Gyvybės mokslų centro – mokslininko dr. Martyno Simanavičiaus, tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje yra atlikta nedaug SARS-CoV-2 serologinės stebėsenos tyrimų, kurie labai reikalingi diskusijai apie vakcinaciją ateityje.
Tyrimas vyks iki 2023 m. gegužės 12 d. Susidomėjusieji gali skambinti nurodytais kontaktiniais telefono numeriais (darbo dienomis 8–16 val.) ir suderinę patogų laiką, atvykti į nurodytą sveikatos priežiūros įstaigą, kurioje bus suteikta visa dominanti ir su tyrimu susijusi informacija, bus galima užduoti visus rūpimus klausimus.
Apsisprendus dalyvauti tyrime, reikės pasirašyti Informuoto asmens sutikimo formą, tyrimo koordinatorius paprašys atsakyti į keletą klausimų (lytis, gimimo data, gyvenamoji vieta, užimtumas, sveikatos būklė ir kt.), o slaugytoja paims kraujo iš rankos piršto kapiliarinio kraujo tyrimui. Visa procedūra užtruktų apie 15 min.
Vilniaus miesto ir rajono gyventojams kreiptis į Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas, kontaktinis telefono nr. +370 620 41 721.
Kauno miesto gyventojams kreiptis į Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninę Kauno klinikas, kontaktinis telefono nr. + 370 606 80 356.
Informuoto asmens sutikimo formą galima rasti čia.