Erkių keliamą pavojų liudija r NVSC specialistų portalui Delfi pateikti epidemiologiniai duomenys. Pasirodo, kad šiemet Lietuvoje sausio–gegužės mėnesiais registruoti net trys mirties nuo erkinio encefalito atvejai. Tai – nemažai, turint galvoje, kad per visus 2023 metus mirties atvejų buvo du.
Du mirusieji – iš Vilniaus rajono
Vienas erkinio encefalito mirties atvejis registruotas Anykščių rajone, du – Vilniaus rajono savivaldybėje.
„Asmenys priklausė 76–88 m. amžiaus grupei, sirgo gretutinėmis ligomis“, – nurodoma NVSC raštu pateiktame atsakyme.
Pernai buvo užregistruoti 2 mirties nuo erkinio encefalito (EE) atvejai. Mirties atvejų nuo Laimo ligos (LL) nebuvo užfiksuota.
Kur daugiausia registruota erkių platinamų ligų?
Pasidomėjus, kur daugiausia registruota susirgimų erkių platinamomis ligomis, NVSC specialistai atsakė: „2023 m. Lietuvoje buvo užregistruoti 597 susirgimai EE. Didžiausi EE sergamumo rodikliai registruoti Utenos, Telšių, Kauno, Panevėžio ir Alytaus apskrityse. Didžiausias susirgimų skaičius –Vilniaus, Kauno, Klaipėdos apskrityse.
2023 m. užfiksuota 2880 Laimo ligos atvejų, didžiausi sergamumo rodikliai pernai buvo užregistruoti, Telšių, Vilniaus, Utenos ir Panevėžio apskrityse“.
Praėjusį penktadienį platintame NVSC pranešime rašoma, kad Lietuva priklauso endeminei erkių platinamų ligų zonai, t. y. jų platinamomis ligomis galima užsikrėsti bet kuriame šalies regione. Tai galima pamatyti ir atnaujintame Lietuvos vietovių, kuriose užsikrečiama erkiniu encefalitu ir Laimo liga, žemėlapyje, kurį galite rasti čia:
„Kasmet daugiau erkių platinamų ligų atvejų užfiksuojama tuose rajonuose, kur yra daugiau miškingų vietovių. Iš minėto žemėlapio galima matyti, kad pernai daugiausia erkinio encefalito atvejų užregistruota Vakarų ir Šiaurės Rytų Lietuvoje: Klaipėdos, Telšių, Zarasų, Anykščių ir kt. rajonuose, Laimo liga labiausiai paplitusi Pietryčių ir Vakarų Lietuvoje: Varėnos, Švenčionių, Kretingos rajonuose“, – vardija NVSC Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Milda Žygutienė.
Ne visos erkės spėja perduoti užkratą
Medicinos diagnostikos ir gydymo centro „Hila“ infekcinių ligų gydytoja Gabrielė Gaižutytė-Monteleone portalui Delfi patvirtino, kad visa Lietuva yra endeminė erkių platinamų ligų zona.
„Vis tik Lietuva yra endeminė zona erkėms ir jos plačiai paplitusios ne tik miškuose ar sodybose, bet ir miestų parkuose. Jų aptikti galima net ir namų kiemuose. Remdamasi savo patirtimi pastebiu, kad daugiau pacientų, užsikrėtusių erkių platinamomis ligomis, atvyksta iš Utenos krašto, kuriame daug ežerų, miškų, šį kraštą lietuviai pamėgę kaip poilsio vietą“, – kalbėjo medikė.
Tiesa, ji pridūrė, kad ne visos erkės yra užsikrėtusios, o ir užsikrėtusios ne visada spėja perduoti ligų sukėlėjus.
„Tad būtent dėl to grįžus namo svarbu pasitikrinti, ar ant kūno neparsinešėte erkių, o pastebėjus įsisiurbusią, svarbu kuo skubiau ją pašalinti“, – įspėjo medikė.
Erkinio encefalito požymiai
Gydytoja G. Gaižutytė-Monteleone pasakojo, kad erkinis encefalitas yra dažniausiai diagnozuojama ūminė centrinės nervų sistemos virusinė liga Lietuvoje.
„Pirmieji erkinio encefalito simptomai pasireiškia praėjus 3–30 dienų po užkrato patekimo į žmogaus organizmą. Dažniausiai erkinio encefalito eiga būna dvibangė. Pirmosios ligos fazės požymiai: karščiavimas, kaulų, raumenų, galvos skausmai primena gripą. Po jos būna tariamo pasveikimo periodas. Jis trunka apie savaitę. Po to liga vėl atakuoja. Antroji ligos fazė išsivysto apie 30 proc. užkrėstų asmenų, t. y. kas trečiam. Šiame ligos etape jau atsiranda centrinės nervų sistemos pažeidimo simptomai“, – vardijo gydytoja G. Gaižutytė-Monteleone.
Klaipėdos universiteto ligoninės (KUL) infekcinių ligų gydytoja Rūta Pundinienė portalui Delfi pasakojo, kad būdingas erkinio encefalito požymis yra dvibangis karščiavimas.
„Per pirmą bangą pasireiškia paprasti virusinio peršalimo simptomai su galvos, raumenų skausmais, mieguistumu, subfebriliu pakraščiavimu, simptomai trunka apie 5–7 dienas.
Po to apie vieną–dvi savaites seka „pagerėjimo“ periodas ir per antrąją bangą dažniausiai būna febrilus 38–39 laipsnių karščiavimas, galvos skausmas, pykinimas, eisenos sutrikimas, kaklo raumenų sustingimas, kai kuriems dažniau vyresnio amžiaus žmonėms gali pasireikšti ir parezės, paralyžius, galūnių nusilpimas ar kitos komplikacijos“, – vardijo simptomus gydytoja R. Pundinienė.
Dažniausiai į ligoninę pacientai patenka būtent antrosios karščiavimo bangos metu.
„Apie pusė patekusių į ligoninę būna matę įsisiurbusią erkę ir jiems greičiausiai kyla mintis, kad tai galėtų būti erkinis encefalitas, o kiti kreipiasi į medikus dėl klinikinių simptomų ir, įvertinus šeimos gydytojui ar GMP medikams, pakliūna į infekcinių ligų skyrių“, – pastebėjo pašnekovė.
Liekamieji reiškiniai – nereti
Dauguma po erkinio encefalito susiduria ir su didesniais ar mažesniais liekamaisiais reiškiniais: miego, atminties sutrikimais, dirglumu, nervuotumumu, laikinu silpnumu. Gali būti ir didesnių pažeidimų, tokių, kaip eisenos, koordinacijos ar pusiausvyros sutrikimai, užsitęsę galvos skausmai, nemiga, parezės (paralyžiai).
Erkinio encefalito, kuris neturi specifinio gydymo, komplikacijos gali baigtis ir mirtimi, tiesa, kaip sakė gydytoja infektologė R. Pundinienė, mirštamumo procentas nėra didelis (0,5–4 proc.). Mirtina ar su sunkiais liekamaisiais reiškiniais ši liga dažniau gali būti vyresnio amžiaus, daugiau gretutinių ligų turintiems asmenims – tokių žmonių imuninė sistema paprastai būna silpnesnė, todėl jie sunkiau ir serga.
„Retais atvejais erkinis encefalitas pasireiškia besimptome ar lengvus simptomus turinčia eiga. Kartais tik iš atlikto kraujo tyrimo žmogus sužino, jog persirgo. Dažniau visgi sergama sunkiai. Erkinio encefalito virusas yra erkių seilių liaukose, todėl jis perduodamas beveik iškart įsisegus erkei.
Pašalinus įsisiurbusią erkę visada reikėtų stebėti savo savijautą, nes nėra jokių prevencinių priemonių, kurios padėtų užkirsti kelią ligai, jei žmogus nėra pasiskiepijęs“, – paaiškino gydytoja G. Gaižutytė-Monteleone.
Imunitetą galima įgyti persirgus arba pasikiepijus
Imunitetą erkiniam encefalitui galima įgyti dviem būdais: persirgus ir paskiepijus. Pirmuoju atveju imunitetą žmogus įgyja visam gyvenimui. Tiesa, tik pavieniams gali pasireikšti labai lengvi simptomai. Liga, kaip minėta, kai kuriems gali būti ir mirtinai pavojinga, tad medikai rekomenduoja verčiau pasiskiepyti.
Vakcina nuo erkinio encefalito yra negyva, tad, anot medikės, ja skiepytis gali visi: ir nėščios moterys, ir onkologinėmis ligomis sergantieji, ir gretutinių lėtinių ligų turintieji, taip pat vaikai nuo 1 metų amžiaus.
Tam, kad susidarytų visavertis imunitetas, reikalingos trys vakcinos dozės ir po to pagal amžiaus grupes kas 3 ar 5 metus – palaikomosios dozės.
Svarbu kuo greičiau ištraukti erkę
O štai skiepo nuo Laimo ligos kol kas nėra. Tikimasi, kad jis atsiras po keleto metų.
Kad sumažintumėme tikimybę užsikrėsti Laimo liga, patariama kuo greičiau ir teisingai ištraukti erkę. Labai svarbu, tai atlikti tinkamai – plonu pincetu suimti erkę kuo arčiau žmogaus odos ir parazito nesukiojant staigiu judesiu traukti į viršų. Atlikus šią procedūrą, reikia dezinfekuoti traukimo vietą.
Deja, erkinio encefalito net ir greitai ištraukus erkę neišvengsi.
„Erkinio encefalito užkratas perduodamas įkandimo metu, o Laimo ligos atveju, kuo greičiau pašalinus erkę, tikimybė susirgti šia liga, kad ir įkandus užkrėstai erkei, išlieka minimali. Tam, kad perduotų Laimo ligą, įsisiurbusi erkė turi pabūti odoje ilgiau – pusę paros, parą ar net ilgiau“, – paaiškino gydytoja R. Pundinienė.