Apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas“ kalbėjo Lietuvos sveikatos mokslų universiteto dėstytojas Paulius Gradeckas, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausiasis specialistas Kęstutis Rudaitis ir Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro profesorė Aurelija Žvirblienė.
Žinomi du beždžionių raupų viruso tipai
K. Rudaitis paaiškino, kad yra žinomi du beždžionių raupų viruso tipai: 1-asis ir 2-asis.
„Daug antrojo tipo atvejų per šiuos 2 metus registruojama ir Europoje – maždaug virš 22 tūkstančių. Tačiau jis nesulaukė didelio dėmesio, kadangi ligos eiga paprasta, nekelia daug komplikacijų, nebuvo daug hospitalizacijų ar mirčių atvejų.
1-asis B tipas, apie kurį kalbama šiomis dienomis, buvo labiau paplitęs Afrikoje ir buvo stebimas tik Kongo Demokratinėje Respublikoje (KDR). Tačiau atsitiko taip, kad būtent šis viruso potipis išplito į kaimynines šalis, o praeitą savaitę turėjome užregistruotą 1B potipį ir Švedijoje. Tai sukėlė didesnį nerimą, kadangi šis potipis sukelia sunkesnes ligos formas ir mirtingumas nuo šio potipio yra apie 10 proc., kai 2-asis potipis nesiekia 1 proc.“, – palygino K. Rudaitis.
Kalbėdamas apie kol kas vienintelį Švedijos atvejį, kuomet buvo patvirtintas 1B beždžionių raupų viruso tipas, laidos pašnekovas sakė, kad, kiek žinoma, užsikrėtęs asmuo keliavo būtent į KDR, grįžęs pajuto simptomus ir kreipėsi į sveikatos priežiūros specialistus.
Šiuo metu pacientas jaučiasi gerai, jam nekilo jokių komplikacijų.
K. Rudaitis pasidžiaugė, kad švedai, nustatę kuo asmuo užsikrėtė, jį greitai hospitalizavo. Esą viena iš infekcijos valdymo priemonių yra izoliacija, kad užkratas nepersiduotų kitiems.
Yra vienas išskirtinis simptomas
K. Rudaitis paaiškino, kad virusas perduodamas tiesioginio kontakto būdu, tai yra liečiantis su užsikrėtusiuoju.
„Neatmestina ir tai, kad infekcija plinta oro lašeliniu būdu. Dėl to ir yra didesnis dėmesys, kad nepasikartotų koronaviruso scenarijus“, – sakė NVSC specialistas.
Beždžionių raupų viruso simptomai nėra specifiniai. Jie panašūs į gripo, tai yra karščiavimas, raumenų skausmas, kaulų skausmas, tačiau prisideda specifinis raupams būdingas bėrimas su pūslytėmis. Pajutus tokius simptomus, ypač jeigu buvo prieš tai keliauta į šalis, kuriose plinta minėtasis virusas, reikėtų vengti kontaktų, kad neperduotų viruso kitiems žmonėms.
Jeigu tektų slaugyti užsikrėtusįjį, anot K. Rudaičio, reikėtų nepamiršti medicininių kaukių.
„Rankų higiena būtina. Negalima liesti rankšluosčių, patalynės ir kitų daiktų, kuriuos lietė sergantysis“, – patarė specialistas.
Šių rekomendacijų reikėtų laikytis, kol susirgęs asmuo tampa neužkrečiamu. Kai nukrenta paskutiniai šašai ir pažeistos odos vietos užsidengia sveika oda, susirgęs asmuo nebeužkrečia kitų.
Nerimą kelia paplitimas bendrojoje populiacijoje
Profesorė A. Žvirblienė siūlė virusą reikėtų vadinti m-pox, o ne beždžionių raupais.
„Beždžionių raupų viruso pavadinimas, kaip pripažįstama, yra nelabai tikslus, nes nebūtinai iš beždžionių tas virusas perduodamas – jį platina ir graužikai, ir kiti gyvūnai. Be to, [pavadinimas beždžionių raupai] asocijuosis su Afrikos šalimis, dėl ko tarsi stigma uždedama“, – paaiškino profesorė.
P. Gradeckas priminė, kad ši infekcija nėra nauja. Ji žinoma jau daugiau negu 50 metų.
„Bet paskutinis žinomas protrūkis, su kuriuo ir susidūrė Europos šalys, įvyko 2022 metais. Tada pradėti fiksuoti m-pox viruso atvejai Europoje.
Tą kartą viruso buvo paveikta labai aiški rizikos grupė ir labai aiškūs perdavimo būdai, kaip šis virusas plinta Europoje. Tuo metu, be abejo, tai sukėlė tam tikrą atsaką, bet tokio atsako iš Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) ir atsakingų institucijų Europoje, kaip dabar, tai nesulaukė dėl mano paminėtų priežasčių.
Šį kartą viską lemiantis veiksnys, kad plinta kita monofilinė grupė ir šį kartą rizikos veiksniai arba perdavimo keliai nebėra susieti su viena žmonių grupe arba su tam tikrais rizikos veiksniais, kuriais tie žmonės užsiima, bet plinta ir bendrojoje populiacijoje. Kaip matome, iš KDR išplito į aplinkines valstybes: Keniją, Ugandą, Ruandą ir panašu, kad plinta bendrojoje populiacijoje, kas kelia padidintą susirūpinimą.
Kai kalbame apie paplitimą bendrojoje populiacijoje, rizikos veiksniai tampa daug kompleksiškesniais ir daug komplikuočiau juos valdyti. Be to, Afrikos valstybėje sveikatos priežiūros sistema nėra tokia pati, kaip Europoje ar Vakarų pasaulyje. Sprendimas valdyti protrūkį, kuris vyksta, padiktuotas dviejų patirčių: Ebolos viruso išplitimo 2014 m. ir COVID-19 pamokų, kad jeigu galima gaisrą gesinti ten, kur jis kilo, reikia jį gesinti, nepaisant to, kad šiuo metu gaisro Europos, Šiaurės Amerikos ar Australijos žemynuose, ar toje pačioje Azijoje mes dar kol kas neturime“, – paaiškino P. Gradeckas.
Profesorė A. Žvirblienė antrino: „Virusas nėra taip lengvai perduodamas. Tam reikia pakankamai glaudaus kontakto – tai gali būti lytiniu būdu perduodamas virusas, gali būti ir per kvėpavimo takus. Bet 1-asis tipas yra labiau užkrečiamas, nei buvo 2022 m.“
P. Gradeckas teigė, kad didelį nerimą keltų ir pasikeitęs šio viruso perdavimo kelias.
Skiepytis galima ir po kontakto
Skiepų nuo m-pox viruso yra, bet jų nėra daug, nes tokias vakcinas pakankamai sudėtinga pagaminti.
„Tų vakcinų sudėtyje yra modifikuotas, susilpnintas giminingas virusas. Todėl nėra tokių kiekių, kaip buvo su kovidu, kai milijardai dozių buvo pagaminami labai greitai. Šią vakciną pagaminti sunkiau, todėl jos kiekiai yra riboti.
Nebus taip, kad visa populiacija būtų skiepijama, nes kol kas tam nėra būtinybės. Bet rizikos grupėms šalys, taip pat ir Lietuva, vakcinos yra įsigijusios“, – patikslino profesorė A. Žvirblienė.
Vakcina gali būti naudojama po kontakto su užsikrėtusiuoju, nes viruso inkubacinis periodas yra gana ilgas – net iki 3 sav. Taigi turėjusiems didelės rizikos kontaktą galima apsisaugoti, pasiskiepijus per pirmas 3 paras.
P. Gradeckas papildė: „Vakcinų atsargos yra pirmiausia sukurtos prieš žmonių raupų virusą ir dauguma šalių jas turi kaip strategines atsargas galimam bioterorizmo pavojui arba biologiniam karui, jeigu kiltų. Tai yra dar viena iš priežasčių, kodėl jos negali būti taip greitai atnaujinamos ir laisva ranka naudojamos“.
Siūlo netaikyti griežčiausių priemonių
Anot P. Gradecko, PSO savo politiniame pareiškime aiškiai nurodė, kad suverenios šalys gali priimti sprendimus dėl tam tikrų priemonių taikymo, bet netaikyti izoliacijų, sienų uždarymo ar ekonominių suvaržymo.
Tačiau virusas plinta tam tikrose teritorijose, į kurias keliaujantiems rekomenduojama imtis papildomų apsaugos priemonių, jeigu susideda kelios aplinkybės: jeigu negali atsisakyti kelionės ir patenki į vieną iš rizikos grupių, pvz., geri imunitetą silpninančius vaistus.
Profesorė A. Žvirblienė rekomendavo šiuo metu be reikalo nekeliauti į tokias šalis, kaip KDR, kur situacija yra endeminė ir plinta m-pox virusas.
Visą „Žinių radijo“ laidą „Dienos klausimas“ galite peržiūrėti čia:
