Net ir brangiausi tyrimai migrenos neparodys
Pasak profesoriaus, migrena atpažįstama pagal galvos skausmo pobūdį, trukmę, lokalizaciją, gretutinius pojūčius. Visgi kitokių tyrimų jai nustatyti – nėra.
„Kartais žmonės galvoja, kad gali padėti instrumentiniai tyrimai nustatyti, ar tai migrena. Deja, bet nėra tokio instrumentinio tyrimo, po kurio galime iškart pasakyti, ar tai migrena, ar ne. Žmones tai kartais nuvilia, bet noriu, kad žmonės suprastų, jog pokalbis yra svarbiausia diagnostikos dalis“, – sakė gydytojas.
Migrena yra besikartojantis, priepuolinis galvos skausmas, dažnai vienos galvos pusės, pulsuojantis. Vieno priepuolio trukmė trunka nuo 4 iki 72 valandų.
Tai yra vidutinis arba stiprus skausmas, kurį žmogus jaučia labai aiškiai ir dažniausiai jo metu negali atlikti įprasto darbo.
Galima supainioti su kitomis ligomis
„Iš tiesų, kartais nustatome insultą, nors pagrindinė įtariama liga būna migrena. Net ir gydytojams specialistams nėra lengva nustatyti, ar tai migrena, ar kitas susirgimas. Migrenos skausmas gali būti nepakeliamas, todėl žmogus nusprendžia važiuoti į priėmimą“, – pasakojo prof. D. Jatužis.
Plyšusi aneurizma taip pat pasireiškia labai stipriu galvos skausmu. Pasak gydytojo, gali būti nelengva be papildomų priemonių atsakyti, ar skausmas kilo dėl plyšusios aneurizmos, ar dėl migrenos.
„Pirmą kartą tiriant pacientą dėl migrenos, mums reikia šiek tiek daugiau nei tik apklausos. Atliekame kraujo, hormonų tyrimus, kompiuterinę tomografiją arba magnetinio rezonanso tyrimą, kad nepraleistume kitų susirgimų, kurie pasireiški galvos skausmu.
Ypač, jei neurologinio klinikinio ištyrimo metu, kai gydytojas atlieka patikrą su plaktukais, lemputėmis, nustatomi nenormalūs požymiai ir simptomai“, – sakė prof. D. Jatužis.
Yra išskiriamos dvi migrenos rūšis – su aura ir be auros. Migrena be auros prasideda nuo galvos skausmo ir lydinčių reiškinių, tai gali būti pykinimas, fizinės veiklos apribojimas, šviesos ir garsų dirginantis poveikis, tačiau itin pastebimų simptomų prieš priepuolį, nebent žmogus gali jaustis dirglesnis.
Tuo metu migrena su aura yra vadinama tada, kai prieš priepuolį atsiranda savotiška aura, besitęsianti iki valandos.
„Jai būdingi keisti pasireiškimai, žmogus gali pradėti matyti zigzagus, kibirkštis, arba akiplotyje atsiranda balta arba juoda dėmė, kuri užkloja dalį regos lauko. Gali pasireikšti ir galūnių tirpimai. Kai toks priepuolis pasireiškia pirmą kartą, gydytojai dažniausiai pacientus tikrina dėl insulto. Žmogus gali sunkiai kalbėti ir sunkiai suprasti aplinkinius“, – pasakojo gydytojas.
Labai retais atvejais užtrukęs migrenos priepuolis gali sukelti lokalų galvos smegenų sutrikimą, migreninį insultą.
„Tačiau gilinantis į paciento istoriją, pamatome, kad pacientai tokiais atvejais dažniausiai turėjo ir insulto rizikos veiksnių, todėl migrena galėjo sutapti su insulto pradžia“, – sakė gydytojas.
Labai dažna epizodinės migrenos komplikacija yra lėtinė migrena.
Gydytojas paaiškina, kad kai migrenos priepuoliai dažnėja ir sunkėja, galvą gali pradėti dažniau skaudėti nei neskaudėti. Tai riboja žmogaus darbines galimybes, socialinį gyvenimą. Tokia ilgalaikė skausmo būsena yra nuolatinis stresas organizmui, gali bloginti kardiovaskulines ligas, žarnyne gali atsirasti erozijos.
Pašnekovas pastebi, kad jei kuris iš tėvų turi migreną, didelė tikimybė, kad ir vaikas turės polinkį į šią ligą.