Gimdos ligos: medikas paaiškino, kas gali nulemti, kada gydyti vaistais, o kada – operuoti ar net šalinti

Gimdos mioma – tai gerybinis lygiųjų gimdos raumenų navikas, nustatomas apie ketvirtadaliui ginekologinėmis ligomis sergančių moterų. Dalis jų nejaučia jokių darinio simptomų, tačiau kitoms patologija gali pasireikšti įvairiais nemaloniais pojūčiais, kuriuos tenka spręsti medikamentais ar net chirurginėmis intervencijomis, kartais – net gimdos šalinimu. Kauno klinikų Akušerijos ir ginekologijos klinikos gydytojas akušeris ginekologas prof. dr. Adrius Gaurilčikas papasakojo apie miomų atsiradimo rizikos veiksnius ir gydymo būdus. Deja, miomos buvimas gimdoje neapsaugo nuo itin retos piktybinės ligos – sarkomos – atsiradimo. Teigiama, kad tikimybė ja susirgti prilygsta šansui būti nutrenktam žaibo. Tačiau Lietuvoje šią diagnozę kasmet išgirsta kelios dešimtys moterų.

– Kas yra gimdos mioma?

– Apie gimdos miomas buvo žinoma jau Antikos laikais – jos tuomet vadintos „gimdos akmenimis“.

Tai yra nepiktybinis gimdos navikas, kai netvarkingai ima daugintis ir augti tam tikra grupė gimdos lygiųjų raumenų ląstelių – miocitų. Apie šias ląsteles pradeda neproporcingai daugėti tarpląstelinės medžiagos – jungiamojo audinio, kuriame yra daug kolageno, fibronektino ir proteoglikanų. Šios tarpląstelinės medžiagos miomose yra apie 50 proc. daugiau nei aplinkiniame normaliame gimdos sienos raumenyje. Pažiūrėjus pro mikroskopą būtų panašu į ispanišką migdolų desertą.

Deja, iki šiol nepavyko iki galo išsiaiškinti tikslaus miomų atsiradimo mechanizmo. Tačiau miomos yra dažniausiai pasitaikantis navikas tarp moterų. Reprodukcinio laikotarpio pabaigoje (vyresnėms nei 45 metų moterims) miomų gimdoje nustatoma bent pusei pacienčių. Skaičiuojama, kad miomos atsiranda apie 70 proc. visų pasaulio moterų, dažniau – juodaodėms. Taigi, tai yra labai dažna patologija.