Situaciją komentuoja „Antėja laboratorija“ šeimos gydytoja Ginta Pupelytė, rašoma pranešime spaudai. Taip elgdamiesi neleidžiame organizmui karščiuoti ir optimaliai formuoti mūsų gynybinį atsaką, o mikroorganizmams sudaromos puikios sąlygos daugintis.
„Viena didžiausių klaidų – savavališkas antibiotikų vartojimas, nes dažnu atveju sukėlėjas yra virusas, o antibiotikų vartojimas ne tik nepadeda sveikti, bet dar ir skatina susidaryti antibiotikams atsparias bakterijų rūšis“, – teigia gydytoja. Pasak jos, gydymą antibiotikais turi skirti tik gydytojas, apžiūrėjęs ir atlikęs nesudėtingus ir greitus tyrimus.
Gyvenimo būdo įtaka imunitetui
Imuniteto stiprinimui gydytoja rekomenduoja kuo daugiau būti gryname ore, grūdintis, reguliariai sportuoti, palaikyti normalų kūno svorį, racionaliai maitintis. Kasdien valgyti šviežias daržoves bei vaisius, rinktis įvairų ir subalansuotą maistą, kuriame būtų gausu antioksidantų, mineralų, B grupės vitaminų, geležies, mažinti riebalų ir cukraus kiekį, užtikrinti reikiamą vitamino D kiekį kraujyje. Daug viešai kalbama apie tai, kad reikia žiemos laikotarpiu papildomai vartoti vitaminą D, bet praktikoje tenka pastebėti, kad žmonės nevartoja vitamino D profilaktinėmis dozėmis ir po vasaros turi vitamino D trūkumą, kuriam esant, reikia gydomųjų dozių. Tiesa, pirmiausia rekomenduojama atlikti paprastą, greitą tyrimą ir išsitirti vitamino D kiekį kraujyje, o tada jau laikytis gydytojo rekomendacijų ir papildyti vitamino D atsargas. Tai svarbu tiek vaikams, tiek suaugusiems, ypač tiems, kurie mažai laiko praleidžia gryname ore.
Pasak gydytojos, imunitetui didžiausią įtaką daro mūsų gyvenimo būdas, o žalingi įpročiai, ypač rūkymas, neigiamai veikia mūsų imunitetą, jį silpnina. „Cigaretes rūkančių žmonių plaučiuose nusėda dervos, pažeidžiama kvėpavimo takų gleivinė, mažėja atsparumas mikroorganizmams“, – teigia G. Pupelytė. Alternatyviose tabako priemonėse – el. cigaretėse, kaitinamo tabako įrenginiuose dervų nėra, tačiau, gydytojos teigimu, vis dar trūksta tyrimų apie ilgalaikį šių produktų poveikį: „Šiuo metu vis dar atliekami moksliniai tyrimai, tad pasakyti, kad alternatyvios rūkymo priemonės kenkia mažiau, negalima“, – sako šeimos gydytoja.
Nesugriaunami mitai
Nors informacijos kiekvienais metais apie peršalimo profilaktiką gausu, gydytojos teigimu, vis dar tikima šiais mitais:
1. „Susergame, nes peršalame“. Pasak šeimos gydytojos, peršalimas mūsų organizme sukelia stresą, kuris neigiamai veikia imuninę sistemą, tačiau be infekcijos sukėlėjo, įvairių virusų ar bakterijų, kurie į mūsų organizmą patenka oro lašeliniu būdu kosint ar čiaudint, sergančiajam sukelti ligos negali.
2. „Peršalus galima kaitintis pirtyje“. Gydytoja teigia, kad nei pajutus pirmuosius ligos simptomus, nei tik pasveikus, pirtyje kaitintis negalima. Sportuoti taip pat.
3. „Kad organizmas sveiktų, reikia valgyti“. Vienas dažniausiai pasitaikančių klaidų – susirgę neturėtume savęs versti valgyti. „Antėja laboratorija“ šeimos gydytojos teigimu, svarbu užtikrinti reikiamą skysčių kiekį, o sveikstant apetitas pasitaisys.
4. „Peršalimas yra gripas". Dažnai žmonės, susirgę virusine infekcija, galvoja, kad serga gripu. Gripas, kitaip nei peršalimas, pasireiškia staigiu būklės pablogėjimu, aukšta temperatūra, sausu kosuliu, gerklės, galvos ir raumenų skausmu, nuovargiu bei silpnumu, jam dažnai būdingos sunkios komplikacijos, tokios kaip plaučių uždegimas, bronchitas, sinusitas, ausų uždegimas.
Kaip elgtis susirgus
Gydytojos teigimu, susirgus pirmas žingsnis – gerti daug skysčių, ilsėtis. Reikia nepamiršti vėdinti ir drėkinti patalpų orą. „Jei toleruojate aukštesnę kūno temperatūrą (iki 38°C), nemažinkite jos gerdami vaistus, Jūsų organizmas kovoja. Visgi, jeigu dėl aukštos temperatūros jaučiate didelį diskomfortą ar skausmą, vaistus vartokite“, – pataria gydytoja G. Pupelytė.
Gydytojos teigimu, sloguojant svarbu valyti nosį, plauti ją druskų tirpalais, vengti užgulimo. Skaudančią gerklę taip pat galima skalauti šiltu druskos tirpalu, o jeigu tai nepadeda, rinktis skausmą malšinančias pastiles. Kosulį lengvina šiltų arbatų gurkšnojimas bei garų inhaliacijos. Į gydytojus vis tik reikėtų kreiptis, jeigu temperatūra pakyla virš 38,5°C ir jos nepavyksti sumažinti vaistais, o karščiavimas užsitęsia ilgiau nei 2-3 paras, atsirado bėrimas, stiprus skausmas, pykinimas, vėmimas, dusulys ar nenuvaldomas mieguistumas.
