Saikingas pasikaitinimas saulėje yra puiki priemonė nuo plaukų slinkimo ir net padeda jiems greičiau augti, nes šviesa leidžia kūnui gaminti vitaminą D, kuris stimuliuoja plaukų augimą ir apsaugo nuo jų slinkimo. Tačiau labai svarbu išlaikyti balansą ir „neperdozuoti“ saulės spindulių, kad jie nepadarytų daugiau žalos nei naudos, rašoma parnešime žiniasklaidai.
Plaukuose ir odoje esantis pigmentas melaninas suteikia spalvą bei apsaugo odą nuo ultravioletinių (UV) spindulių. Kuo šio pigmento daugiau, tuo plaukų ir odos spalva yra tamsesnė, o natūrali apsauga – efektyvesnė.
„Saulės spektrą sudaro kelių rūšių spinduliuotės (UVB, UVA, UVC, regimoji šviesa, IR ir t. t.), kurių poveikis skirtingas. UVB spinduliai veikia daugiau paviršiuje (pažeidžia plaukuose esantį melaniną, todėl blunka spalva, įdega oda, formuojasi pigmentinės dėmės), o UVA spektras yra skvarbesnis ir veikia net apniukusią dieną – gali rimtai pažeisti plauko struktūrą, odos ląstelėse pažeidžia jų DNR, ir taip formuojasi odos navikinės ląstelės.
Saulės perteklius ne tik silpnina plauką, bet ir jį sausina, padaro trapų, galiukai pradeda lūžinėti, ir plaukas netenka natūralaus žvilgesio. Tiesioginiai saulės spinduliai yra vienodai žalingi tiek chemiškai pažeistiems, balintiems plaukams, tiek natūraliems, niekada nedažytiems“, – pasakoja „Nordclinic“ gydytoja dermatovenerologė-trichologė Aušrinė Ramanauskaitė.
Ji taip pat pažymi, kad plaukus alina ne tik saulė, bet ir karštas sausas oras tiek lauke, tiek kondicionuojamose patalpose, taip pat – vandenyje esančios druskos ar chloruotas baseino vanduo. Be to, plaukus vasarą dažniau plauname (nes prakaituojame, sportuojame), o tai irgi gali pakenkti plauko struktūrai, ypač dažyto.
Saulė sukelia įvairių tipų odos vėžį
Kaukės, balzamai ir aliejai skirti apsaugoti plaukus, tačiau visiškai atkurti pažeistų plaukų šios priemonės negali. Tad jei plaukai jau pažeisti saulės, dažymo, karščio, chloruoto ar sūraus vandens, kitų veiksnių, kartais vienintelis būdas išlaikyti juos sveikus – nukirpti suskilinėjusius dalis, ne tik galus.
„Saulė, vėjas, šaltas vanduo – tai atostogų palydovai, todėl nereiktu nustebti, kad saulė ne tik stiprina imuninę sistema, bet ir suaktyvina tūnančius virusus, pavyzdžiui, herpes. Tad pasideginus saulėje neretai „išlenda“ lūpų pūslelinė. Taip pat jau daugeliui žinoma, kad saulė provokuoja vėžinius odos susirgimus – melanomą, bazaliomą, plokščialąstelinę karcinomą, kurie dažniausiai atsiranda daugiausiai saulės veikiamose odos zonose.
Melanoma vystosi ir iš jau esančių apgamų, kurie supiktybėja, ir de novo, iš naujai atsiradusių piktybinių apgamų. Tam įtakos turi ir paveldimumas, tad žmonės, kurių giminėje yra buvę odos vėžio atvejų, turi itin atsargiai elgtis poilsiaudami, sportuodami ar dirbdami saulėje. Tai – pats pavojingiausias ir agresyviausias odos vėžys, o ir pacientų amžius gali būti labai ankstyvas, melanoma pasitaiko net ir dvidešimtmečiams, ypač tiems, kurie lankosi soliariume.
Mažiau pavojinga yra bazalinių ląstelių karcinoma, dar vadinama bazalioma. Tai – piktybinis navikas, kuris retai išplinta giliau nei oda, tačiau žmonės dažnai jo nepastebi, nes jis atrodo kaip mazgelis, neretai kūno spalvos ar rausvas. Plokščialąstelinė karcinoma yra pavojingesnė, nes laiku negydoma gali išplisti. Ją taip pat sunku aptikti, nes gali atrodyti, kaip pleiskanojanti ar šiurkšti plokštelė, dėmė, dermatitas“, – sako A. Ramanauskaitė.
Medikė primena, kad nerimą keliantys požymiai yra pasikeitusi apgamų spalva, dydis, forma, paryškėjęs kontūras, atsiradęs paraudimas ar kraujavimas. Todėl ji ragina kiekvieną rudenį ar pavasarį apsilankyti pas dermatologą ir išsitirti visus apgamus, nepamirštant ir galvos – dėl vasarą atsiradusių skalpo ar ausų nudegimų naujų pavojingų apgamų gali atsirasti ir čia.
Saugotis būtina
Norėdami tinkamai apsaugoti plaukus nuo saulės spindulių, karštomis dienomis nepamirškite kepurės, o geriausia – skrybėlės! Ji apsaugos ne tik jūsų plaukus, bet ir galvos bei veido odą. Venkite tiesioginės saulės nuo 10 iki 16 val., kai ji aktyviausia.
„Taip pat nepamirškite, kad vasarą derėtų naudoti švelnų plaukų šampūną, skirtą kasdienai, nes vasarą plaukus plauti tenka dažniau. Pagal plaukų tipą ir poreikius pasirinkite kondicionierių, jį naudokite nenuplaunamą. Kartą per savaitę, ypač prieš maudynes jūroje ar baseine, naudokite intensyvaus poveikio kaukę plaukams.
Taip pat jiems galite naudoti apsauginius purškalus ar dulksnas su filtrais nuo UV spinduliuotės – taip apsaugosite plaukus nuo ankstyvo senėjimo, nes po vasaros daugiau atsiranda žilų plaukų“, – pataria gydytoja dermatovenerologė-trichologė A. Ramanauskaitė.
Beje, ar žinojote, kad:
- Maždaug 95 proc. visos mūsų odos yra padengta plaukais, išskyrus delnų, padų, pirštų šoninį paviršių, apyvarpės vidinės dalies, varpos galvutės ir varputės odą;
- Galvos plaukai paauga maždaug 1 cm per mėnesį;
- Vienas plaukas gyvena 2–6 metus, tada jis iškrenta ir yra pakeičiamas nauju;
- Įprastai per dieną iškrenta apie 50–150 plaukų;
- Plauko skersmuo yra 0,05–0,15 mm;
- Plaukai greičiau auga vasarą, lėčiau – žiemą;
- Šviesiaplaukiai ant galvos turi apie 140 000, tamsiaplaukiai – apie 100 000, o raudonplaukiai – apie 90 000 plaukų.